VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS IR FORMAVIMAS

VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS IR FORMAVIMAS

 

I Skyrius. ĮVADAS

Vynmedis – tai liana, kuriai reikia kokios nors atramos, kad pakiltų nuo žemės. Laukinėje gamtoje vynuogės savo ūseliais augančiais iš ūglių kabinasi už kitos augmenijos ir taip kyla aukštyn nuo žemės.

Laukines vynuoges

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Intensyvioje žemdirbystėje natūralių atramų nėra, todėl būtina įrengti atramas – kuolus, stulpus ir tarp jų įtempti vielas ar panašiai.

RieslingRebzeile

ES 1187

AS

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Siekiant gausesnio ir kokybiškesnio derliaus, vynmedžius būtina tinkamai genėti. Vynuogių ar vyno skonį labiausiai lemia vynuogių veislė, tačiau didelę įtaką kokybei turi ir vynmedžių auginimo būdas.

Vynmedis, tai vienas iš seniausiai sukultūrintų augalų, todėl per tūkstantinę vynmedžių auginimo istoriją, žmonija išmoko formuoti ir genėti vynmedžius taip, kad šie užaugintų gausų bei kokybišką derlių, taip pat kad būtų išgautas priimtinas estetinis vaizdas. Dar senovės egiptiečiai ir finikiečiai pastebėjo, kad genimi vynmedžiai būna derlingesni.

Pagrindiniai genėjimo tikslai – nukreipti maisto medžiagas į bręstančias uogas ir parinkti optimalų būsimų metų ūglių, o tuo pačiu ir kekių skaičių.

Negenimi vynmedžiai nors ir gali būti gana dekoratyvūs, tačiau jų derlius su amžiumi prastėja, uogos būna smulkios ir rūgščios, ūglių būna daug, tačiau jie užauga trumpi ir ploni. Be to, tanki lapija blogiau vėdinasi ir lėčiau džiūsta, o tokios sąlygos labai palankios grybinėms ligoms plisti.

Net ir dekoratyvinę paskirtį atliekantys vynmedžiai atrodo gražiau, kai jie tvarkingai genimi, o ir tuo pačiu galime tikėtis ir daug kokybiškesnio derliaus, nei palikus vynmedį negenėtą.

drahtspaliere_reben_240_03

1_DSCN6933

 

Vynmedžio forma ir dydis priklauso nuo to, kaip jis formuojamas. Augalo aukštis pasirenkamas toks, kad geriausiai būtų išnaudojama vietos ekspozicija ir klimatas. Atsparūs žiemos šalčiams (ar ten kur jų nėra), bet anksti pavasarį pradedantys vegetaciją vynmedžiai gali būti formuojami aukšti, kad išvengtų pažemės vėlyvųjų pavasarinių šalnų, sudarytų pavėsį šaknims, kai klimatas labai karštas ir sausas.

post05

Pergola

.

.

.

.

.

.

Dengiami žiemai ir auginami šaltame klimate vynmedžiai formuojami žemi. Be to, kad žemus vynmedžius lengviau dengti, šių vynmedžių nokstančios vynuogių kekės kabo arčiau žemės paviršiaus, todėl gauna papildomą šilumos kiekį nuo įkaitusio žemės paviršiaus, kurį net ir naktį spinduliuoja žemė ir akmenys.

Viena iš desertinių vynmedžių eilių Antežeriuose

NPZ_2012_2.

.

.

.

WineGrowerNews240_08May2013-19

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

II skyrius. NAUDOJAMOS SĄVOKOS

PUMPURAS – vynmedžio organas iš kurio auga ūgliai. Nuotraukoje matome žiemojantį pumpurą (akutę) – ant vasaros pabaigoje  – rudens pradžioje „sumedėjusio“ ūglio – metūglio).Pumpuras

.

.

.

.

.

Vynmedžio pumpuras tai iš tiesų yra pumpurų „junginys“, sudarytas iš trijų vidinių pumpurų (Žiūr. paveiksliukas žemiau). Pirminis pumpuras yra pagrindinis pumpuras, iš kurio išaugęs ūglis ateinantį sezoną duos derlių.

Pumpuras

.

.

.

.

.

.

.
Kairėje (apačioje) nuotraukoje matome iš peržiemojusio pumpuro 
 pradedantį augti naują ūglį. Derlingi ūgliai būna tie, kurie išauga iš metūglių žiemojančių pumpurų pirminio pumpuro. Ant antrametės ir senesnės vynmedžio medienos yra ir miegančių pumpurų (nuotrauka apačioje dešinėje), kurie susiformuoja iš neišsprogusių žiemojančių pumpurų. Iš jų išaugę ūgliai paprastai būna be derliaus, tačiau jie gali būti naudojami vynmedžių dalių atjauninimui. Šie pumpurai atspariausi šalčiui. 

Grapevine Bud 674 Miegantis pumpuras

.

ŪGLIS naujai ( iš peržiemojusio pumpuro) išaugusi vynmedžio dalis

http://www.dreamstime.com/stock-photo-vine-twig-image6082660

 

METŪGLIS – rudenį „sumedėjęs“, pasidengęs peridermu ir įgavęs rudą spalvą ūglis. Iš jo pumpurų pavasarį išauga nauji derantys ūgliai.Guyot_g1

                                            

KAMIENAS (STIEBAS) – daugiametė sumedėjusi vynmedžio dalis, auganti vertikaliai (arba pasvyrai) nuo pat šaknų.kamienas

 

DERANTYS ŪGLIAI, išaugę iš peržiemojusių metūglių pumpurų.Copy of Nikononuotr 566

 

KORDONO RANKOVĖS – daugiametės vynmedžio dalys (šakos), išaugusios iš kamieno (stiebo). Dažniausiai  formuojamos horizontaliai.Kordono rankoves

KORDONO ATAUGOS– daugiametės vynmedžio dalys su trumpai nugenėtais metūgliais, išsidėsčiusios ant kordono rankovių (šakų)5genejimas

 

GENĖJIMAS

Vynmedžių genėjimą galime apibūdinti kaip „vynmedžio dalių šalinimą siekiant užsibrėžtų vynuogininkystės tikslų“.

 

Šie tikslai yra:

  • Kontroliuoti vynmedžio dydį ir formą;
  • Optimizuoti derlingumo potencialą;
  • Subalansuoti vegetatyvinį augimą ir derėjimą.

 

FORMAVIMAS

Vynmedžių formavimas – erdvinis augalo dalių išdėstymas.

 

Vynmedžius reiktų formuoti, nes taip:

  • Optimizuojamas saulės šviesos įsisavinimas (fotosintezė);
  • Skatinamas derėjimas;
  • Adaptuojamasi prie veislės savybių;
  • Sukuriama efektyvi, ekonomiška ir patogi vynuogyno priežiūros sistema;
  • Sumažinamas vynmedžių ligų plitimas (gerinant vėdinimą).

 

III skyrius. PAGRINDINIAI GENĖJIMO PRINCIPAI

 

Vienmečių metūglių ir dvimečių šakų genėjimui naudojami rankiniai sekatoriai, o storesnėms šakoms šalinti naudojamas sodinis pjūklas. Genėti metūglius reikia maždaug 2 cm virš pumpuro. Dideles žaizdas po genėjimo galima užtepti sodo tepalu. Jeigu genima pavasarį, o kartais ir praėjus žiemai, iš genėjimo žaizdų pradeda bėgti skystis, vynmedis „verkia“. Todėl trumpinant metūglius, pjūvio kampas turi būti toks, kad sunkiantis vynmedžio sultims, jos tekėtų į priešingą pusę nei žemiau esantis pumpuras.

ueberstand240_01

neutrieb240_01.

.

.

.

.

.

.

Iš žaizdos bėgančios sultys po kiek laiko virsta želės konsistencijos ir „verkimas“ sustoja. „Verkimas“ kiek pavėlina vynmedžio pumpurų skleidimosi laiką (tai kai kuriais atvejais gali būti naudinga – pvz. siekiant išvengti pavasarinių šalnų), bet vynmedžiui apčiuopiamos žalos nebadaro.

Blutentropfen_240_01blutung_reben_240_01.

.

.

.

.

.

.

Žiemai nedengiami vynmedžiai genimi žiemos pabaigoje, praėjus didesniems šalčiams, žiemai dengiami – dažniausiai prieš pat dengimą (lapkričio mėnesį). Rudens-žiemos genėjimo metu gali būti šalinama iki 80% metūglių ir formai nereikalingos senesnės vynmedžio dalys.

Svarbiausia žinoti, kad iš praėjusiais metais išaugusių vynmedžių ūglių (metūglių) peržiemojusių pumpurų išaugę nauji ūgliai žydi ir veda vaisius. Dėl šios vynmedžių savybės genint vynmedžius šalinama didesnė dalis atiderėjusių ūglių ir dvimečių šakų, paliekant tik tiek metūglių pumpurų, kiek reikia kitų metų derliui gauti.

Aplikalinis augimasReikia atkreipti dėmesį ir į apikalinį (viršūninį) dominavimą. Šią vynmedžių savybę lengva pastebėti, kai iš ilgų, vertikaliai aukštyn pakeltų metūglių, pumpurų pavasarį pradeda augti nauji ūgliai. Tokiu atveju greitai augdami viršutiniai ūgliai smarkiai lenks apatinius ūglius ir juos stelbs. Ši savybė laukinėje gamtoje leisdavo vynmedžiams greičiau kopti medžiais į viršų ir tokiu būdu gauti daugiau šviesos. Mums ši savybė nėra naudinga, jei nenorime ropštis į medžių viršūnes tam, kad nuskintume vynuogių kekę, todėl visose formavimo stiliuose metūglius po genėjimo parišame horizontaliai, lenkiame lanku ar net nukreipiame žemyn.

Formuojant vynmedį svarbu išlaikyti ir pusiausvyrą tarp vynmedžio įvairių vynmedžio dalių: šaknų, sumedėjusių daugiamečių vynmedžio dalių ir metūglių, iš kurių pumpurų auga nauji derantys ūgliai. Jei paliekate neproporcingai daug metūglių žiemojančių pumpurų, ne tik rizikuojate, kad derlius nespės sunokti, ūgliai augs silpnai, bet negalėsite tikėtis gero derliaus ir ateinančiais metais. Jaunas vynmedis formuojamas palaipsniui, per 3-5 metus nuo jo pasodinimo. Auginamo ant vienos plokštumos atramų, derančio subrendusio vynmedžio vienam ilginiam metrui turėtų tekti ne daugiau kaip 10 ūglių.

Ar ūglių paliekame per mažai ar per daug galima spręsti iš jų augimo greičio. Jei krūmas per smarkiai nugenėtas ūgliai auga labai stipriai (per metus daugiau kaip 2 – 2,5 metrai), o jei palikta per daug ūglių, jie būna ploni, auga silpnai, uogos nespėja sunokti. Sekančiais metais pagal šiuos signalus galima atitinkamai koreguoti genėjimą.

 

IV skyrius. JAUNŲ VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS IR FORMAVIMAS

Vynmedžiai gali būti formuojami su vienu, dviem, o kartais ir daugiau kamienų.

Vienas kamienas

Daug kamienu

 

 

 

 

 

 

 

 

Dažniausiai pasaulyje naudojami vynmedžių formavimo stiliai yra su vienu kamienu. Tačiau šaltame klimate, kai vynmedžių veislės atsparumas šalčiui yra ribinis, bet vynmedžiai žiemai nedengiami, dažnai naudojami dvigubi kamienai ar daugiakamienės formos. Tokiu atveju nušalus vienam kamienui gali likti kitas, duodantis dalinį derlių, kol ataugs prarastas.

Pirmaisiais trejais vynmedžio formavimo metais genėjimas dažniausiai būna panašus, nepriklausomai nuo pasirinkto stiliaus.

 

Pirmi metai

Pirmų auginimo metų tikslas yra leisti vynmedžių sodinukams prigyti, įsišaknyti ir užauginti ūglį, kuris iki kol nukris lapai, sumedėtų bent iki ketvirto pumpuro.

DSCF7626

Pirmi metaiPirmais metais leidžiama augti 1-2 ūgliams, parišant juos kas maždaug 30 cm prie atramos (pvz. bambukinio kuoliuko). Būtina šalinti visus žiedynus ir neleisti vynmedžiams derėti!

.

 .

Vėlyvą rudenį sumedėję ūgliai (metūgliai) trumpinami iki 3-4 pumpurų. Šiltesniuose kraštuose paliekami tik 2-3 pumpurai.

Jei formuosime vynmedį su vienu aukštu ar vidutinio aukščio kamienu (nedengiamas) paliekame tik vieną ūglį sutrumpintą iki 3-4 pumpurų. Jei formuosime vynmedį su dviem ar daugiau kamienų, ar vynmedis neturės aukšto kamieno (žiemai dengiamos formos) galime palikti 2 ūglius patrumpintus iki 3-4 pumpurų.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Žiemai apkasame žemėmis ar durpėmis, suformuodami bent 30 cm aukščio kauburėlį.

 

 

 

 

 

 

 

 

Antri metai po pasodinimo

Žiemai dengiamos žemakamienės (bekamienės) vynmedžių formos

Šio sezono tikslas yra užauginti ūglius iš kurių peržiemojusių pumpurų išaugę nauji ūgliai duos pirmą derlių, taip pat jie taps kordono daugiametėmis šakomis, jei pasirinktas „ataugų“ formavimo stilius. Antrais metais, kad ir kaip būtų smalsu, taip pat rekomenduojama nuskinti žiedynus, nes vynuogių kekės sunaudos dalį energijos ir medžiagų, o tai sulėtins ūglių augimą. Praėjus pavasarinių šalnų pavojui, priklausomai nuo to ar vynmedis bus vienpetis ar dvipetis ir kaip gerai vynmedis augo pirmais metais,  pasirenkame du ar keturis stipriausius ūglius, o likusius atsargiai išlaužiame. Ūglius reikia parišti prie atramų (pvz. bambukinių kuoliukų) ar vielų, jei jau įrengti stulpai su vielomis. Nerekomenduojame iš karto lenkti ūglių į horizontalią padėtį, nes tai paskatins posūnių (pažastinių ūglių) augimą. Galima ūglius tik šiek tiek nukreipti į tą pusę, į kurią rudenį, sumedėjus ūgliams, juos lenksime. Trumpiname visus išaugusius posūnius, palikdami tik vieną lapą.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERARudenį vieną ūglį patrumpiname iki 8 – 12 pumpurų ir atsargiai, prilaikant kita ranka ir pradedant nuo pagrindo, trumpais judesiais lenkiame sumedėjusius ūglius į horizontalią padėtį. Prisegame prie žemės vielomis ar kitaip prispaudžiame. Antą ūglį patrumpiname iki 3-4 pumpurų. Viską uždengiame žiemai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žiemai nedengiamos vynmedžių formos aukštu ar vidutiniu kamienu (kamienais)

Nedengiami vynmedziai

 

 

 

 

 

 

 

 

 .

.

Praėjus pavasarinių šalnų pavojui pasirenkame vieną ar du stipriausius ūglius, o likusius atsargiai išlaužiame. Šių metų tikslas yra, kad pasirinktas ūglis (ūgliai) pasiektų reikiamą aukštį. Tas minimalus aukštis gali būti viela (50-70 cm) prie kurios ateityje bus tvirtinami kordono pečiai ar metūgliai, jei pasirinktas vynmedžių formavimo stilius su vertikaliai į viršų augančiais ūgliais, ar pati  viršutinė viela 160-200 cm aukštyje (ar pavėsinės stogas), jei pasirinktas vynmedžių formavimo stilius su aukštu kamienu ir svyrančiais žemyn ūgliais.  Ūglius reikia nuolat parišti, kad jie augtų vertikaliai. Jei ūgliams leidžiama nusvirti pradeda augti posūniai (pažastiniai ūgliai) ir pagrindinio ūglio augimas sulėtėja. Visus išaugusius posūnius reikia šalinti.

Norėdami pagreitinti vertikalų ūglių augimą, taip pat juos apsaugoti nuo herbicidų, vėjo ar žvėrių, dažnai naudojame specialias, šviesai laidžias apsaugas.

Growing tubes

Antrais metais taip pat rekomenduojama nuskinti žiedynus, nes vynuogių kekės sunaudos dalį energijos ir medžiagų, o tai sulėtins ūglių augimą.

Jei reikiamas aukštis nepasiekiamas, ūglis rudenį-žiemą patrumpinamas iki gerai sumedėjusios dalies, kuri yra ne plonesnė nei 6 mm, arba trumpinamas iki 3-4 pumpurų ir viską pradedam iš naujo kitais metais.

Jei ūglis anksti (vasaros viduryje) pasiekia reikiama aukštį galima pabandyti pereiti prie sekančio etapo dar šį sezoną: a) lenkti ūglį į horizontalią padėtį reikiamame aukštyje ir rišti prie vielos; b) nugenėti ūglį šiek tiek žemiau vielos, kur formuosime horizontalias šakas ir leisti augti viršutiniams posūniams. Tačiau Lietuvoje šie būdai tinka labiau šiltnamiams ar auginant prie mūro sienos, kur vynmedžiai gauna daugiau šilumos.

 

Treti metai po pasodinimo

Tęsiame toliau vynmedžio formavimą, kaip to reikalauja formavimo stilius (apie formavimo stilius skaitykite kituose skyriuose žemiau). Genint žiemos šalčiams jauresnius vynmedžius paliekame šiek tiek daugiau ūglių, o perteklių pašalinsime pavasarį, kai bus matyti kurie ūgliai geriau peržiemojo.

Jei vynmedis trečiais metais auga gerai paliekame žiedynus. Tačiau derlių reiktų riboti, nes vynmedis dar jaunas.

Solaris 2009

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

VI skyrius. VASARINIS GENĖJIMAS

Vasara išlaužiame vynmedžio formai nereikalingus ūglius (pvz. išaugusius iš šaknų ar kamieno miegančių pumpurų, nederlingus ūglius jei ūgliai auga per tankiai į linijinį špalerio metrą) ir genime posūnius. Tvirtiname augančius ūglius prie vielų ar kitų atramų.

Nereikalingų ūglių šalinimas

fruehjahrsschnitt_240_01

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Žemiau nuotraukose – Vasarinis posūnių genėjimas: 1) Augantis posūnis;   2) Posūnis genimas virš antro lapo;   3) Nugenėtas posūnis ant šiųmečio ūglio.

PosūnisPosūnis_2Posūnis_3

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Greitas ir patogus ūglių tvirtinimas „Max Tapener“ įrankio pagalba.

tapener_big

max Tapener


.

.

.

.

.

.

.

VI skyrius. SUBRENDUSIO VYNMEDŽIO GENĖJIMAS

Suformavus galutinę vynmedžio formą, svarbiausi genėjimo tikslai tampa vynmedžio formos palaikymas ir balansavimas tarp vegetatyvinio augimo stiprumo ir derliaus kiekio. Kiek palikti pumpurų kitų metų derliui, galime spręsti iš to, kiek paaugo ūgliai šiais metais, t.y. jų storio (idealaus storio ūglis ties 5-6 pumpuru yra 6-7 mm), ilgio, buvusio derliaus kiekio ir ar spėjo jis laiku sunokti.  Per daug stori, intensyviai augantys iki rudens ūgliai blogai medėja ir yra mažiau atsparūs žiemos šalčiams, be to dalis energijos, kuri galėjo būti panaudota derliui išvaistoma. Ploni, trumpais tarpais tarp pumpurų ūgliai byloja, kad vynmedis yra perkrautas ūglių skaičiumi arba derliumi. Norėdami būti ypač tikslūs galime vadovautis, tam tikromis formulėmis, pagal kurias pasvėrus nugenėtus metūglius galima apskaičiuoti optimalų pumpurų kiekį, kurį reiktų palikti kitiems metams. Paprastai dvimečiam vynmedžiui paliekame 12-20 pumpurų ir dar 5-10 atsarginius pumpurus, kad daliai jų nušalus būtų iš ko kompensuoti. Labai augioms veislėms šis skaičius gali būti 30 pumpurų ir 10 atsarginių pumpurų. Paliekamų pumpurų skaičius priklauso nuo vynmedžio formavimo stiliaus, amžiaus, bei veislės ypatybių.

Jei genite nedengiamą žiemai vynmedį žiemos pabaigoje, prieš tai pravartu patikrinti kaip peržiemojo vynmedžio pumpurai. Jautriausia yra antžeminė žiemojančio vynmedžio dalis. Reiktų perpjauti kelis pumpurus ir pažiūrėti ar jie žali, ar pajuodę (žiūr. paveiksliukus) ir, atsižvelgus į nušalusių pumpurų procentą, atitinkamai koreguoti paliekamų pumpurų skaičių.

Sveikas pumpuras

Susales pumpuras

 

 

 

                                                                              Sveiko pumpuro skerspjūvis                        Nušalusio pumpuro skerspjūvis 

 

VII skyrius. FORMAVIMO BŪDŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Nors yra daugybė vynmedžių formavimo būdų, gerai įsižiūrėjus galima pastebėti, kad visi jie turi bendrų bruožų. Yra du pagrindiniai vynmedžių formavimo principai – “ūglių” formavimas ir “ataugų” formavimas. Abiejų šių būdų yra daugybė variantų. Kartais sistemoje naudojamas mišrus genėjimo būdas, kai paliekama ir ilgesnių ūglių ir trumpų ataugų.

“Ūglių” formavimo būdas

ES 1116

Vynuogynas2

.

Vynmedžiai, formuojami “ūglių” būdu, neturi nuolatinių horizontalių šakų, nes kasmet ūgliai nugenimi, paliekant tik stipriausią (-ius) metūglį (-ius), patrumpinus jį iki reikiamo ilgio (dažniausiai paliekama 8-12 pumpurų) ir kartais papildomai pakaitinę 2-3 pumpurų šakutę (-es) (iš jos išaugę ūgliai bus naudojami kitų metų vynmedžio formavimui).  Ilgasis metūglis (ar keli) ir taps kitų metų pagrindine šaka (šakomis), iš kurio pumpurų išaugę nauji ūgliai duos derlių. Taigi, kiekvienais metais vynmedis būna suformuotas vien tik iš naujų ūglių, išskyrus kamieną (kuris gali būti įvairaus ilgio – nuo 10 cm iki 2 m), o seniausia tokiu būdu formuojamo vynmedžio šaka yra tik vienerių metų.

Taikant šią sistemą vaisiai tolygiau pasiskirsto dideliame plote, lengva kontroliuoti derlingumą, nes derlingumas tiesiogiai priklauso nuo paliekamų ūglių ilgio. Be to, tokių vynmedžių lapija gerai vėdinasi, todėl jie mažiau serga grybinėmis ligomis. Toks genėjimas rekomenduotinas daugumai Lietuvoje auginamų veislių.

Kordono “ataugų” formavimo būdas

ES 1175

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taikant „ataugų” formavimo sistemą pagrindinės šakos nekeičiamos kasmet, o suformuojamas nuolatinis karkasas.  Po genėjimo, ant pagrindinės (-ių) šakos (-ų), lieka 2-3 pumpurų (kartais kai kuriose sistemose 5-8 pumpurų) metūglių ataugos.

Spur_at_budbreak

Dėl trumpo metūglių genėjimo šis būdas ir vadinamas “ataugų”. Senas, blogiau derančias šakas (kas 8-10 metų) galima atnaujinti.

.

.

.

.

Taip pat ataugoms ilgėjant jas kas kelis metus reikia nugenėti iki šakos pagrindo, paliekant tik apačioje esančią ataugos dalį su „miegančiu“ pumpuru.

Atauga ilga

„Ataugų“ formavimo būdas tinka tik kai kurioms veislėms, kurių metūglių apatiniai pumpurai išleidžia derančius ūglius. Tačiau „ataugų“ būdas netinka veislėms, kurių iš metūglių apatinių pumpurų išaugę ūgliai būna nederlingi – tokioms veislėms geriau taikyti „ūglių“ formavimo būdą arba mišrų. Šį būdą kai kurie šiaurės šalių augintojai nerekomenduoja dar ir dėl to, kad jų nuomone vėsiame klimate apatiniai metūglio pumpurai būna mažiau derlingi dėl to, kad jie formuojasi pirmieji, o tai reiškia dažniausiai esant vėsesniems nepalankiems orams. Na, bet kai kurios veislės tokios kaip pvz. Rondo puikiai dera Lietuvoje ir taip genimos.

       

Skirtingų vynmedžių veislių – skirtingos ūglių augimo ypatybės

Renkantis vynmedžių formavimo stilių reiktų atsižvelgti ir į vynmedžių veislės kilmę ir augimo ypatybes. Dauguma hibridinių vynmedžių veislių, kurių pusė ar daugiau genų yra amerikietiškųjų vynmedžių rūšių (V. labrusca, V. riparia ir kt.) ar iš tolimųjų rytų kilusio V. amurensis veislės, ūgliai yra linkę augti svyrančiai. Todėl šioms veislėms labiau tinka formavimo stiliai su aukštu kamienu ir žemyn svyrančiais ūgliais (žiūr. nuotrauką ir paveiksliuką žemiau. Formavimo stiliai – Sylvoz’o (arba Kniffin‘o skėtis) ir viršutinės vielos kordonas). Šie formavimo būdai gali būti naudojami daugumai šalčiams atsparių lietuviškų veislių vynmedžiams, kai kuriems senesniems hibridams, tokiems kaip Marechal Foch, Leon Millot, daug amurietiško „kraujo“ turinčiam Hasanskij Sladkij.

Formavimo stiliai:

ES 1130

Top Wire Cordon

 

 

 

 

 

             1. Sylvoz’o                                                       2. Viršutinės vielos kordonas

 

Visų V. vinifera veislių, o taip pat ir hibridų, turinčių didesnę dalį V. vinifera genų, ūgliai yra natūraliai linkę augti vertikaliai aukštyn (žiūr. paveiksliuką žemiau) ar pusiau svyrančiai. Todėl šioms veislėms tinka formavimo stiliai su vertikaliai aukštyn augančiais ūgliais.

VSPtrellis-lyre-350p

 


 

 

 

 

 

 

VIII skyrius. VYNMEDŽIŲ FORMAVIMO STILIAI

Iš dviejų pagrindinių „ūglių“ ir „ataugų“ formavimo sistemų pasaulyje susikūrė ir taikomi šimtai skirtingų stilių. Visi jie buvo sukurti siekiant konkrečių tikslų ir kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Renkantis vynmedžių formavimo stilių reikia atsižvelgti į klimatines sąlygas – saulės ir šilumos kiekis, drėgnumas, vėjas, šalnos, žiemos šalčiai gali labai išryškinti vienos ar kitos sistemos privalumus ar trūkumus.

Vynmedžių formas galima skirstyti:

  • pagal kamieno aukštį – kamienines (aukštas, vidutines) ir žemakamienes (tinkančias dengti žiemai);
  • pagal atramos tipą – tinkančias pergolėms ar pavėsinėms, sodinimui eilėse, kur atramai naudojamos vielos įtemptos tarp stulpų, pavieniam sodinimui prie kuolų ir t.t.
  • pagal genėjimo būdą – kai genimi ūgliai paliekami ilgi – “ūglių”, kai genimi ūgliai paliekami trumpi ar vidutinio ilgio – “ataugų”. Kai kurias sistemas galima pavadinti mišriomis, nes turi ir vieno ir kito formavimo būdų elementų.

Pateikiame populiariausius vynmedžių formavimo stilius, kurių dalį galima taikyti ir Lietuvoje.

GIUJO (GUYOT) – „ūglių“ formavimo sistema

Ją 1860 m. sukūrė prancūzas Jules Guyot. Vienpetė ir dvipetė Giujo sistemos- populiariausias ir konservatyviausias vynmedžių formavimo stilius.

Jį lengviausia perprasti vynuogininkams. Jei reikia riboti vaisių vedančių ūglių ir pumpurų kiekį, Giujo – paprasčiausias būdas reguliuoti derlingumą. Tinka praktiškai visoms veislėms, bet labiausiai vyninėms. Tiek Senajame, tiek Naujajame pasaulyje taikant Giujo sistemą padaromi vieni iš puikiausių vynų.

 Guyot pav

ES 1116

Galanth (lauke)

 

Galimas tiek vidutinio aukščio kamienas (40-50cm), tiek aukštas kamienas(60-75 cm) (Nuotrauka viršuje kairėje) – žiemai nedengiamoms veislėms, tiek žemas kamienas (15-20 cm) (Nuotrauka viršuje dešinėje) – žiemai dengiamoms veislėms.

Sodinimo atstumai. Formuojant paprastą (vienpetį) Giujo variantą vynmedžius sodinama kas 0,8 -0,9 m, o pasirinkus dvipetį variantą – kas 1,5 – 1,8 metro.

MODIFIKUOTAS GIUJO (pranc. GUYOT, vok. Flachbogen) su aukštu dvigubu kamienu ir atsarginiu dengiamu ūgliu – „ūglių“ formavimo sistema

Giujo sistemos modifikacija naudojama regionuose su padidinta vynmedžių nušalimo rizika. Dvigubas kamienas padidina šansus, kad bent vienas iš jų liks nenušalęs po žiemos.

Mod Gyout

Vynmedžio apačioje iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro išaugintas atsarginis ūglis žiemai prilenkiamas ir jei žiemos ne visada sniegingos dar užkasamas (ar užariamas) žemėmis. Pavasarį, įvertinus pagrindinių ūglių pumpurų būklę, atsarginis ūglis arba trumpinamas iki 1-2 pumpurų arba paliekamas derliui gauti.

Sodinimo atstumai. kas 1,5 – 1,8 metro tarp vynmedžių ir 2-2,5 m tarp eilių.

.

.

.

.

.

LANKAS (vok. mažiau lenktas variantas vadinamas Halbbogen, labiau lenktas – Pendelbogen. Doppelbogen, kai lenkiami 2 ūgliai į skirtingas puses) – „ūglių“ formavimo sistema

Tai taip pat Giujo sistemos modifikacija, kai ūgliai formuojami lanku (arkomis). Labiausiai paplitusi Vokietijoje ir Šveicarijoje, nors taip suformuotų vynmedžių galima pamatyti net ir anapus Atlanto.

 ES 1118

.

.

.

.

.

.

.

.

Išlenkus metūglius lanku išauga daugiau vaisius vedančių ūglių į ilginį vynuogyno metrą, taigi derlius būna didesnis nei taikant paprastą Giujo sistemą. Išlenktose arkose geriau pasiskirsto sultys, todėl vynmedžiai duoda daugiau vaisių, tačiau jie vėliau sunoksta nei taikant įprasta Giujo sistemą.

Sodinimo atstumai. Vienpetis variantas – kas  0,7-0,8 metro, dvipetis – kas 1,2 – 1,5 metro.

.

MOZELIO ARKA („širdis“) – „ūglių“ formavimo sistema

Taip vynmedžiai formuojami Vokietijoje ant stačių Mozelio upės krantų. Ūgliai lenkiami į abi puses lanku iki pat kamieno suformuojant širdies formą.

ES 1125

Šiam formavimo būdu nebūtina įrengti špalerius, užtenka tik kuolo prie kurio rišamas vynmedis ir ūgliai. Tai iš tiesų patogu ant labai stačių Mozelio upės šlaitų.

Sodinimo atstumai: 0,6 – 1 metras

.

.

.

.

.

.

.

.

SKOTO HENRIO (SCOTT HENRY) – „ūglių“ (arba „ataugų“) formavimo sistema

Šią sistemą sukūrė Scott‘as Henry vynuogininkas Oregono valstijoje (JAV). Ši sistema praktiškai dukart padidina vaisių derėjimo plotą, palyginant su Giujo.

ES 1134

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Taikant Skoto Henrio sistemą gaunamas didesnis derlius, o uogų kokybė nenukenčia, nes lapija būna perskirta, taigi ne tokia tanki. Sunkumas taikant šią sistemą yra tai, kad žemyn formuoti linkusius augti aukštyn ūglius gana sudėtinga. Kad šią problemą išspręsti reikia naudoti dvigubas paralelines judamas vielas – ūgliams paaugus ir riečiantys aukštyn prilaikančios vielos nuleidžiamos žemiau (reikia specialių stulpelių su įpjovomis vieloms).

Fortress Vineyard

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Skoto Henrio sistema ypač mėgstama Naujajame pasaulyje ir ji vis dažniau taikoma. Lietuvoje tinkama žiemai nedengiamiems vynmedžiams, nes galima tik ant aukšto kamieno. Galima Skoto Henrio sistemos variantas formuojant ir „ataugomis“.

Sodinimo atstumai. kas 1,5 – 1,8 metro.

.

VĖDUOKLĖ – „ūglių“ formavimo sistema

Naudojami tie patys principai kaip ir Giujo formoje su pakaitinėmis „ataugomis“, tik kamienų ir ūglių derėjimui paliekama paprastai po keturis. Kamienai būna skirtingo ilgio,  formuojami kampu, kad tolygiai išsidėstytų vaisinės grandys ir juos būtų galima prilenkti žiemai prie žemės.

Veduokle

Nušalus vienam iš kamienų lieka kiti. Dėl šių priežasčių šis būdas populiarus šiaurinėse šalyse (pvz. Rusijoje, Centrinėje Europoje).

.

.

.

.

.

.

.

TENDONE – „Ūglių“ formavimo sistema

Ši sistema daugiausiai naudojama karštuose Italijos regionuose ir Vidurinėje Azijoje desertinėms vynmedžių veislėms. Tuose saulėtuose ir sausuose regionuose tankios lapijos „skėtis“ apsaugo dirvožemį nuo išdžiūvimo. Jei dirvožemis derlingas, derlius būna gausesnis iš vynuogyno kvadratinio metro, bet vynuogės sukaupia mažiau cukraus, nei vynmedžius auginant Giujo ar kita mažesnių gabaritų žemesne sistema. Tinkama panaudoti pergolių apželdinimui šalčiui atspariomis veislėmis arba auginant vynmedžius aukštuose šiltnamiuose. Jei vynmedžiai yra jautrūs šalčiui kamieną reiktų formuoti ne statmeną, o išlenktą ar spiralės formos, kad  vynmedį žiemai eitų nuimti ir paguldyti ant žemės.

Tendone

.apulia TENDONE

.

.

.

.

.

SYLVOZ’O – „ūglių“ arba „ataugų“ formavimo sistema

Ši sistema primena dvipetį kordoną, tik vynmedžio kamienas daug aukštesnis ir gali siekti du metrus. Pagrindinės šakos nuolatinės, o vaisius vedantys ūgliai nukreipiami ne aukštyn, o žemyn.

ES 1130

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Taikant Sylvoso sistemą reikia minimaliai genėti, ją lengvą prižiūrėti.  Nelabai tinka V. vinifera ir toms hibridinėms veislėms, kurių ūgliai natūraliai linkę augti aukštyn. Šią sistemą išrado Carlos‘as Sylvosas iš Italijos, kur ši sistema vis dar labai populiari. Didžiausias šios sistemos trūkumas – tanki lapija, dėl to vynmedžius ir pačias vynuoges puola grybinės ligos, o jas purkšti tokiame aukštyje sudėtinga, todėl labiausiai tinka labai atsparioms grybinėms ligoms ir šalčiui amerikietiškoms veislėms.

Sodinimo atstumai: Vienpetis variantas – kas 0,9 – 1,2 metro. Dvipetis – kas 1,8 – 2,5 metro.

 .

.

RUAJA KORDONAS (CORDON DE ROYAT) – „ataugų“ formavimo sistema

6genejimas

 ES 1085

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Tinka tiek žiemai dengiamoms vynuogėms (ant trumpo 15-20 cm kamieno), tiek žiemai nedengiamoms (ant 40-50 ar 60-75 cm kamieno). Veislėms kurių metūglių apatiniai pumpurai išleidžia derančius ūglius. Vienpetis kordonas ar dvipetė šio kordono modifikacija turi pastovias daugiametes horizontalias šakas ant kurių paliekami trumpos (2-4 pumpurų) metūglių ataugos. Ataugoms ilgėjant jos „atjauninamos“ trumpinant iki apatinio „miegančio pumpuro. Kad ataugos ilgėtų lėčiau, genint paliekama žemiausiai išaugusio ūglio dalis (2-4 pumpurai), o viršutiniai ūgliai ir ataugos dalis šalinama.

Sodinimo atstumai: Vienpetis variantas – kas 0,9 – 1,2 metro. Dvipetis – kas 1,5 – 2 metrus.

 

ŽEMAKAMIENIS HORIZONTALUS KORDONAS (modifikuotas „Casenave“ kordonas) – „ataugų“ formavimo sistema

ZPHKZHK

Casenave kordono forma gali tūrėti vidutinio aukščio (40-50 cm) kamieną, bet žiemai dengiamoms veislėms naudojama jos modifikacija su žemu kamienu (15-20 cm). Naudojama tiek vienpetė forma, tiek dvipetis kordono variantas. Visais atvejais ant daugiamečių kordono šakų vienodais atstumais (maždaug kas 30-35 cm) ant antramečių ataugų išdėstomos vaisinės grandys (iki 5-6 pumpurų nugenėti metūgliai) ir šalia esančios pakaitinės (atjauninančios) „ataugos“ (sutrumpinti iki 2-3 pumpurų metūgliai). Vaisinė grandis kasmet formuojama iš ūglio, išaugusio iš aukščiau esančio pakaitinės „ataugos“ pumpuro, o žemiausiai esantis ūglis trumpinamas iki 2-3 pumpurų –  kitų metų vaisinės grandies ir pakaitinės „ataugos“ formavimui.  Vaisinėje grandyje ūglių kiekį geriau, praėjus pavasarinėms šalnoms, sumažinti, paliekant kas antrą ūglį (ir palikti esančius aukščiau, nes pastarieji derlingesni), nes kitaip lapija gali būti per daug tanki.  Šis kordonas primena Ruaja ir Giujo sistemų hibridą – ant daugiametės horizontalios kordono šakos išdėstomos „mini“ Giujo sistemos su pakaitine „atauga“. Tinka desertinėms veislėms stambiomis kekėmis ir uogomis, derlingose dirvose.

Sodinimo atstumai: Vienpetis variantas – kas 0,9 – 1,2 metro. Dvipetis – kas 1,5 – 2,5 metro.

 

MESROUSE’O KORDONAS – „ataugų“ formavimo sistema

Analogiška Casenave kordonui sistema, tik vaisinės grandys išdėstomos rečiau – kas 50 cm ir paliekamos ilgesnės (6-9 pumpurai). Vaisinę grandį taip pat galima lenkti lanku, panašiai kaip Europos lanko formavimo sistemoje. Kordono ilgis gali siekti nuo 2,5-3 m ar net daugiau metrų.

MESROUSE

.

.

.

.

Tinka desertinėms labai augioms veislėms stambiomis kekėmis ir uogomis, labai derlingose dirvose.

Sodinimo atstumai: kas 2,5 ir daugiau metrų.

 

VERTIKALUS KORDONAS – „ataugų“ formavimo sistema

ES 1133vertiko_240_01.

.

.

.

.

.

.

.

.

Kordono vertikali atmaina, kartais taikoma apželdinime, kai šalčiui atsparūs vynmedžiai pasodinti prie sienos. Šios sistemos trūkumas, kad dėl apikalinio dominavimo ūgliai iš viršutinių ataugų pumpurų auga greičiau, nei iš apatinių.

.

ĮVAIRIOS PASVIROS FORMOS– „ataugų“ ar „ūglių“ formavimo sistemos

 pic_4

 

 

.

.

.

.

.

.

.

.

Įvairių sistemų, dažniausiai Giujo, vėduoklės ar kordonų sistemų modifikacijos, kai vynmedžių kamienai (kamienas) formuojami  45 laipsnių kampu ar „J“ raidės forma, tam, kad prieš žiemą vynmedį būtų galima prilenkti prie žemės ir uždengti. Geriau kai paliekami 2-4 kamienai, kurie ne taip greitai storėja kaip vienas, todėl juos lengviau lenkti. Šis būdas sugalvotas žiemai dengiamoms veislėms, norint išvengti žemakamienių vynmedžių formavimo sistemų trūkumų – nepatogus aukštis derliaus rinkimui ir priežiūrai, didesnis pavojus atsirasti uogų puviniui, didesnis pumpurų pažeidimas pavasarinių šalnų metu. Sistemos minusai – lėčiau noksta uogos, sudėtingiau paruošti vynmedį žiemai, be to rizikuojama nulaužti kamieną ar šakas, labai storus kamienus reikia keisti jaunesniais.

 

LYRA (LYRE) – „ataugų“ (ar „ūglių“) formavimo sistema

trellis-lyre-350p

Dar vadinama „U“ arba „V“ sistema. Šios sistemos pagrindinis akcentas, kad lapija perskiriama į dvi dalis taip, kad praleistų kuo daugiau šviesos į vynmedžio vidų. Naudojama ten, kur per didelis vynmedžių augumas kelia rūpesčių (labai augios veislės, derlingi dirvožemiai). Visiškai netinka lėtai augantiems vynmedžiams.

Sodinimo atstumai: kas 1 – 1,6 metro tarp vynmedžių ir 3-3,5 m tarp eilių.

 .

.

.

.

.

DVIGUBA ŽENEVOS UŽUOLAIDA – „ataugų“ formavimo sistema

Tinka žiemai nedengiamoms hibridinėms veislėms, kurių didelis augumas, o ūgliai auga svyrančiai, o ne į viršų kaip Europinio vynmedžio.

trellis-gdc-350p

Šią žemyn augančią perskirtos lapijos sistemą 7-ame 20 amžiaus dešimtmetyje  sukūrė prof. Nelsonas Saulis iš Niujorko valstijos Ženevos eksperimentinės stoties. Jis bandė padidinti vietinių „Concord“ vynuogių našumą tuo pačiu siekdamas, kad jos labiau prinoktų. Nuo tada ši sistema paplito visame pasaulyje (ypač Italijoje). Šios sistemos dėka derlius būna 50 proc. didesnis nei taikant standartinį formavimą, be to, sistema saugo nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, nes pumpurai ir ūgliai yra aukštai nuo žemės. Tačiau ši sistema tinka tik žiemos šalčių nebijančioms veislėms. Be to netinka lėtai augančioms ar klasikinėms Europinio vynmedžio ar didesnę jo genų turinčių hibridinių vynmedžių veislėms, kurių ūgliai linkę augti aukštyn.

Sodinimo atstumai: kas 1,5 – 2,5 metro tarp vynmedžių ir 3-3,5 m tarp eilių. Viršutinės vielos aukštis 1,6- 2 metrai.

.

.

GALVA (Gobelet) – „ataugų“ formavimo sistema

Neatraminis šios sistemos variantas ko gero naudotas dar senovėje – Egipte, Romos imperijoje. Dabar yra tradicinis Božolė regione, naudojamas ir sausiausiuose Viduržemio jūros pakrantės ar Australijos regionuose. Neparemti atramomis ūgliai, svarinami vaisių, dažnai nulinksta , dėl to vynmedžiai atrodo sudribę, išdrikę.

ES 1114

Šis būdas, mūsų drėgnesniame klimate, tinka naudoti tik lėtai augančioms vynuogių veislėms, parišant ūglius prie kuoliuko (-ų), kai norime smarkiai riboti derlių ar sodiname pavienius vynmedžius. Tinka naudoti auginant vynmedžius ant stačių kalvų šlaitų. Tinka ir auginant vynmedį vazone. Ūglius reiktų palikti tik 4-8. Ataugas reikia kasmet trumpinti iki 2-3 pumpurų, kad išlaikytumėme žemą vynmedžio formą palankią dengimui žiemai. Šios formavimo sistemos trūkumai yra tanki lapija ir blogas vidinės krūmo dalies apšviestumas.

Sodinimo atstumai: 0,6 – 1,2 metras


Tenerife

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

FORMAVIMAS PRIE PASTATO SIENOS

Formuojant vynmedį prie pastato sienos dekoratyviniais tikslais galime panaudoti tuos pačius formavimo būdus kaip ir auginant ant špalerių – pvz. įvairių tipų horizontalius ar vertikalius kordonus, Giujo ar vėduoklę. Ūgliams kabintis galima naudoti ne tik vielas per ir medines ar metalines groteles. Jei norite apauginti namo sieną aukštai ir vynmedžio nedengsite žiemai sodinkite tik labai atsparias šalčiui veisles. Žemiau pateikiame nuotraukas su formavimo idėjomis.

winterschnitt_240b_01

drahtspaliere_reben_240_03

.

.

 

.

.

 

.

weinberg_haus_240_01weinberg_erziehung_240_03.

.

 .

.

.kordonaufbau07_240a_01rankwand_02_240_01 kordon_reinsdorf_240_01 

.

.

.

.

.

.

.

.


IX Skyrius. VYNMEDŽIŲ FORMAVIMO PAVYZDŽIAI

Šiame skyriuje panagrinėsime detaliau kaip genėti ūglių ir ataugų būdais. Kaip pavyzdžius pasirinkome dažniausiai naudojamus Giujo (Guyot), Ruaja kordono (Cordon de Royat) ir Casenave kordono stilius.

 

Vienpetės Guyot formos su pakaitine „atauga“ formavimas

 

Guyot 1m R-Z1 metai. Pirmais metais po pasodinimo paliekame augti geriausiai vieną stipriausią ūglį. Kartais, jei sodinukas turi ypatingai gerai išvystytas šaknis ir veislė yra augi, galima palikti 2 ūglius. Ūglį (-ius) rišame prie bambukinio ar kitokio kuoliuko. Rudenį jį (juos) trumpiname iki 3-4 pumpurų (paliekame daugiau pumpurų nei reikia formavimui tam, kad jei dalis nušaltų liktų atsarginių). Prieš žiemą, nepriklausomai nuo to ar veislė atspari šalčiams ar ne, užkasame žemių ar durpių kauburėliu.
 

.

Guyot 2 m R-Z2 metai. Praėjus pavasarinėms šalnoms paliekame augti du stipriausius ūglius. Rudenį geriausiai išaugusį ir sumedėjusį ūglį (metūglį) trumpiname iki 8-10 pumpurų – tai bus kitų metų deranti šaka, iš kurios pumpurų išaugę nauji ūgliai duos pirmuosius vaisius, o antrą trumpiname iki 3 pumpurų – tai bus pakaitinė„atauga“, iš kurios pumpurų išaugę ūgliai bus naudojami dar kitų metų formavimui. Žiemai, nepriklausomai nuo to ar veislė atspari šalčiams, ar ne, ilgesnį ūglį lenkiame į horizontalią padėtį, prisegame vielomis prie žemės ir viską uždengiame (žemėmis, durpėmis ar kt.).

.

Guyot 3 m R-Z3 metai. Sumedėjusį ūglį (metūglį) pavasarį pririšame prie apatinės vielos horizontaliai. Iš jo pumpurų išaugs nauji vertikalūs ūgliai, kurių paliekame nuo 4 iki 10, priklausomai nuo to kiek paaugo ir sustiprėjo vynmedis praėjusiais metais. Taip pat paliekame du stipriausius ūglius išaugusius iš pakaitinės „ataugos“ pumpurų. Rudenį nugenime visą derėjusią ilgąją (antrametę) šaką su metūgliais, vieną iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro išaugusį metūglį lenkiame į horizontalią padėtį ir rišame prie vielos, prieš tai patrumpinę iki 10-12 pumpurų, o antrą metūglį, išaugusį iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro, trumpiname iki 3 pumpurų. Uždengiame žiemai.

Pastaba: Ūglį pakaitinei „ataugai“ trumpinti iki 2-3 pumpurų galima ir anksti pavasarį atidengus vynmedį.

 .

Guyot 3 m V-R4 ir tolimesni metai. Toliau genėjimas kasmet būna toks pats. Rudenį (ar žiemos pabaigoje) nugenime visą derėjusią ilgąją (antrametę) šaką su metūgliais, vieną iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro išaugusį metūglį patrumpiname iki 10-12 pumpurų, lenkiame į horizontalią padėtį ir rišame prie vielos, o antrą (apatinį) metūglį, išaugusį iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro, trumpiname iki 3 pumpurų.

 

 

 

 

Dvipetė Guyot forma su pakaitinėmis „ataugomis“

 

1 metai. Auginame ir genime analogiškai kaip ir aukščiau aprašytame Giujo variante.

 

Guyot Double 2 m R-Z2 metai. Pastaba: Jei pirmais metais vynmedžiai paaugo mažai grįžtame prie pirmų metų formavimo ir toliau aprašytą formavimą paliekame kitiems metams. Praėjus pavasarinėms šalnoms paliekame augti keturis stipriausius ūglius. Rudenį geriausiai išaugusius ir sumedėjusius du ūglius trumpiname iki 8-10 pumpurų – tai bus kitų metų derančios šakos, iš kurių pumpurų išaugę nauji ūgliai duos pirmuosius vaisius, o likusius du ūglius (paprastai esančius žemiau) trumpiname iki 3 pumpurų – tai bus pakaitinės „ataugos“, iš kurių pumpurų išaugę ūgliai bus naudojami dar kitų metų formavimui. Žiemai, nepriklausomai nuo to ar veislė atspari šalčiams, ar ne, ilgesnius ūglius lenkiame į horizontalią padėtį (į priešingas puses) prisegame vielomis prie žemės ir viską uždengiame (žemėmis, durpėmis ar kt.).

 

3 metai. Sumedėjusius ūglius pavasarį pririšame prie apatinės vielos horizontaliai. Iš jo pumpurų išaugs nauji vertikalūs ūgliai, kurių paliekame po 4-6 kiekvienoje pusėje. Taip pat paliekame po du stipriausius ūglius išaugusius iš kiekvieno pakaitinės „ataugos“ pumpurų. Rudenį nugenime visą derėjusią ilgąją šaką su ūgliais, po vieną (paprastai viršutinį) iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro išaugusį ūglį lenkiame į horizontalią padėtį (į priešingas puses) ir rišame prie vielos, prieš tai patrumpinę juos iki 10 -12 pumpurų, o kitus du ūglius, išaugusius iš kiekvienos pakaitinės „ataugos“ žemutinio pumpuro, trumpiname iki 3 pumpurų. Uždengiame viską žiemai.

Pastaba: Ūglius pakaitinėms „ataugoms“ trumpinti iki 2-3 pumpurų galima ir anksti pavasarį atidengus vynmedį.

 

Guyot Double 3+ m R-Z4 ir tolimesni metai. Toliau genėjimas kasmet būna toks pats. Rudenį (ar žiemos pabaigoje) nugenime visas derėjusias ilgąsias (antrametes) šakas su metūgliais, po vieną iš pakaitinių „ataugu“ pumpuro išaugusius metūglius patrumpinę iki 10 -12 pumpurų, lenkiame į horizontalią padėtį (į priešingas puses) ir rišame juos prie vielos, o apatinius metūglius, išaugusius iš pakaitinės „ataugos“ pumpuro, trumpiname iki 3 pumpurų.

 

 

 

Dvipetis Ruaja kordonas

1-i ir 2-i metai analogiški aukščiau aprašytiems Giujo (Guyot) genėjimo sistemoms.

Cordon 3 m R-Z3 metai.

Iš praėjusiais metais išaugusių ir sumedėjusių metūglių, kuriuos pririšame horizontaliai (į priešingas nuo kamieno puses), išauga nauji derantys ūgliai. Rudenį visus metūglius trumpiname iki 2-3 pumpurų.

  

 

Royat low4 ir tolimesni metai.

Kordono horizontalios šakos bus daugiametės ir kasmet storės. Ant šių šakų kas maždaug 12-15 cm formuosis „ataugos“. Kasmet iš patrumpinto iki 2-3 pumpurų metūglio paliekami augti 2 apatiniai ūgliai. Rudenį kasmet iš apatinio „ataugos“ pumpuro išaugęs ūglis vėl trumpinamas iki 2-3 pumpurų, o viršutinis šalinamas kartu su antrametę „ataugos“ dalimi esančia virš apatinio patrumpinto ūglio (žiūr. paveiksliuką). Kai „ataugos“ po 5-8 metų tampa per ilgos, jas palaipsniui atjauniname nupjaudami iki miegančiojo pumpurų, esančio prie pat šios ataugos pagrindo.

2genejimas345genejimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

.

.

.

Dvipetis horizontalus (Casenave arba Mesrouse) kordonai

1 – 2 metais Formuojame taip pat kaip formuojant Ruaja kordonus. Kordonų rankovės (šakos) turėtų būti kiek platesnės nei naudojant Ruaja kordono sistemą.

 

3 metai.

Iš praėjusiais metais išaugusių ir sumedėjusių metūglių, kuriuos pririšame horizontaliai į priešingas nuo kamieno puses, žiemojančių pumpurų išauga nauji derantys ūgliai. Rudenį metūglius trumpiname iki 2-3 pumpurų, o atėjus pavasariui kas antrą nugenime iki pat antrametės horizontalios šakos, kad „ataugos“ būtų išsidėsčiuis maždaug kas 30-40 cm.

 

Cordon Casenave 5 m Z-V4 metai. 

Kordono horizontalios šakos bus daugiametės ir kasmet storės. Ant šių šakų kas maždaug 30-35 cm formuosis vaisinės grandys.

Ketvirtų metų rudenį (ar žiemos pabaigoje) nugenime iš paliktų „ataugų“ viršutinių pumpurų išaugusius metūglius iki 5-7 pumpurų ir sulenkę rišame juos prie aukščiau esančios vielos horizontaliai, o iš „ataugos“ apatinių pumpurų išaugusius metūglius trumpiname iki 2-3 pumpurų – iš jų išaugs kitų metų pakaitiniai ūgliai. Vaisinėje grandyje ūglių kiekį geriau, praėjus pavasarinėms šalnoms, sumažinti, paliekant kas antrą ūglį (ir palikti esančius aukščiau, nes pastarieji derlingesni), nes kitaip lapija gali būti per daug tanki.

 

5 ir tolimesni metai. Ant kordonų daugiamečių „ataugų“ ir vaisinių grandžių genėjimas primena Giujo formos genėjimą, lyg keli Giujo formos vynmedžiai būtų išdėstyti ant ilgos daugiametės horizontalios šakos, tik vaisines grandis genime trumpiau – iki 5-7 pumpurų. Rudenį (ar žiemos pabaigoje) nugenime visas vaisines grandis, po vieną iš „ataugos“ viršutinio pumpuro išaugusį metūglį nugenime iki 5-7 pumpurų, lenkiame į horizontalią padėtį (visus į tą pačią pusę) ir rišame juos prie vielos, o apatinius „ataugos“ metūglius, trumpiname iki 2-3 pumpurų. Vaisinėje grandyje ūglių kiekį galima riboti, vaisinę grandį taip pat galima lenkti lanku, panašiai kaip Europos lanko formavimo sistemoje.

 

 

Naudotos literatūros sąrašas:

  1. T. Stevenson „Vyno enciklopedija“, 2008
  2. Gail Nonnecke „Pruning, Training, and Grape Canopy Management“, 2002
  3. Prieiga internete: http://viticulture.hort.iastate.edu/info/pdf/prunecanopy.pdf
  4. R. Mysliwiec „Winorosl“, 2007
  5. Dr. J. Lisek „Amatorska Uprawa Winorosli“, 2002
  6. S. Madej „Winorosl“, 1957
  7. T. J. Zabadal „Vine training systems for winegrape production in cool climates“

 

Comments are closed.