VIETOS VYNUOGYNUI PARINKIMAS IR PARUOŠIMAS

10240056

Vynmedis – daugiametis augalas. Jis gali Jus džiuginti savo vaisias 15-20, o jei pasiseks gal net 30 ar daugiau metų. Nors vynmedis gali prisitaikyti prie daugelio vietų ir dirvožemio tipo, mums aišku svarbu, kad jis ne tik šiaip taip išgyventų, bet ir duotų gausų ir skanų derlių.  Nuo to kur pasodinsime vynmedį priklausys ar jis bus gražus ir gausiai derantis augalas, ar vargs ir atrodys apgailėtinai. Vynmedžiai nemėgsta persodinimo, o jų šaknys įsiskverbia gana giliai ir plačiai į gruntą, o jei planuojate sodinti didesnį vynuogyną, tai susiję ir su nemažomis išlaidomis, todėl labai svarbu parinkti tinkamą vietą ir tinkamai ją paruošti.

Kaip ir kiekvieno augalo vynmedžio augimas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Pagrindiniai aplinkos veiksniai įtakojantys vynmedžio augimą ir derėjimą yra: šviesa, šiluma, drėgmė, vėjas, dirvožemis, reljefas. Kaip sako prancūzai „terroir“.. Juos mes smulkiau ir aptarsime.

sauleŠviesa. Vynmedžiai labai mėgsta šviesą, o jei jos trūksta vynmedžio ūgliai plonėja, vaisiai sukaupia mažai cukraus, blogai formuojasi kitų metų derliaus užuomazgos pumpuruose. Tad kuo daugiau šviesos – tuo geriau. Rinkdami vietą vynmedžiams atkreipkite dėmesį ar pastatai, kiti aukšti augalai ir pan. nemeta šešėlio ant planuojamos vietos visos dienos metu.

Planuojant vynuogyno eilių kryptį geriausia rinktis šiaurės-pietų, tada dienos metu vynmedžiai bus vienodai iš abiejų pusių apšviesti saulės. Išimtis: kai sodiname vynmedžius palei pietinę tvorą ar pastato sieną, tada aišku sodiname lygiagrečiai pastato ar tvoros.

KarstisŠiluma. Vynmedžiai šiltų kraštų augalas, fotosintezė vynmedžių lapuose aktyviausiai vyksta, kai aplinkos temperatūra yra 25—30°C, o sulėtėja tik temperatūrai peršokus 35°C. Kam niekada meilės nebus perdaug, o kam šilumos.. Kuo daugiau šilumos, tuo geriau užsimegs uogos žydėjimo metu, anksčiau sunoks vynuogės ir geriau formuosis ateinančių metų derliaus užuomazgos.

Daugumos vynmedžių vegetacijos ciklas prasideda ir nutrūksta, kai vidutinė paros oro temperatūra būna apie 10°C, kai kurios šiaurinės vynmedžių rūšys (V. riparia, V. amurensis) augti pradeda kiek anksčiau – prie 7-8°C vidutinės paros oro temperatūros.

Pasodinus vynmedį prie pietinės mūro sienos ar tvoros jie gaus papildomai šilumos, kurią mūras sukaups įkaitintas saulės, o be to apsaugos nuo šiaurės vėjų – todėl tai labai tinkama vieta vynmedžiui.

Tikrojo vynmedžio veislės ir hibridai, kurie turi daugiausiai tikrojo vynmedžio genų yra reiklesni šilumai, nei V. riparia, V. labrusca ar V. amurensis rūšių vynmedžiai ar hibridai su dominuojančiais šių rūšių genais.

Na, o jei pastebėjote, kad Jūsų Lietuvos kampelyje šilumos dažnai trūksta – išeitis vis tiek yra – šiltnamis.

lietusDrėgmė. Nors vynmedžiui kaip ir visiems augalams būtinas vanduo, vynmedžio šaknų sistema yra galinga, o kai kurios šaknys prasiskverbia gana giliai į gruntą, todėl šis augalas gali lengvai pakelti sausras. Lietuvoje laistyti vynmedžius reikia tik pirmaisiais metais – sodinant ir jei vasaros metu kartais užeitų sausra. Jei dirvožemis smėlingas, tada gali tekti per ilgesnes sausras, jei tokios aišku pasitaikys, laistyti ir suaugusį vynmedį. Suaugusiam vynmedžiui drėgmės Lietuvoje paprastai yra pakankamai, o dažnai ir per daug. Vasaros metu dėl dažno lietaus ir didelio oro drėgnumo gali prastai megztis uogos, prasidėti netikrosios miltligės ir kitų grybinių ligų protrūkiai, rudenį gausiai lyjant sulėtėja uogų nokimas. Kuo sausesnė vieta Lietuvoje, tuo ji labiau tinkama vynmedžiams.

windVėjas – dviprasmiškas  veiksnys auginant vynmedžius. Lengvas vėjelis yra labai naudingas – jis reikalingas vynmedžių žiedų apdulkinimui, pagreitina lapų, ūglių stiebų ir dirvožemio paviršiaus džiuvimą po lietaus – tai apsaugo nuo grybinių ligų. Todėl vynmedžiai iš visų pusių apsupti pastatais ar kitais atitvarais dažniau serga grybinėmis ligomis. Tačiau stiprus vėjas yra pavojingas – jis ne tik padaro vietą šaltesne ir sulėtina nokimą, bet ir gali nupustyti sauganti nuo žiemos šalčio sniegą, nulaužti ūglius. Užuovėja nuo šaltų šiaurės ir šiaurės-rytinių vėjų yra naudinga vynmedžiui, ji aišku neturi užstoti saulės, tad apsauga nuo vyraujančių mūsų krašte vakarinių vėjų neturi mesti šešėlio.

DirvaDirvožemis. Vynmedžiai nėra reiklus dirvai, jie auga beveik visose dirvožemių tipuose. Netinka tik pelkėtos vietos ir rūgštūs dirvožemiai. Patys geriausi yra priemoliai ir priesmėliai su pakankamu humuso kiekiu. Lietuvoje, kur drėgmės pakanka, vynmedžiams, ypač vyninėms veislėms, gerai tinka ir žvyringi, akmeningi ar smėlėti dirvožemiai, jie greitai įšyla, gerai praleidžia drėgmę, tačiau tokioje dirvoje reiktų vynmedžius papildomai patręšti ir vynmedžius reiktų rimčiau uždengti prieš žiemą. Sunkiame molyje daug maistinių medžiagų, tačiau jie pavasarį lėčiau įšyla, todėl derlius būna vėlyvesnis. Kita vertus molingoje dirvoje vynmedžių pumpurai vėliau sprogsta ir tai gali apsaugoti nuo vėlyvų pavasarinių šalnų veisles linkusias anksti pradėti vegetaciją. Molyje pravartu būtų įrengti drenažą 60-80 cm gylyje, kad apsaugoti vynmedžių šaknis nuo deguonies trūkumo ir įmirkimo drėgnais periodais. Labai derlingame juodžemyje su dideliu azoto kiekiu vynmedis gal ir gerai augs, bet derlius gali būti negausus, o ūgliai sunkiai sumedės rudeniop, o tai jau grės nušalimu.

Optimalus dirvožemio pH yra 6,5. Dirvos pH 6 dar yra tinkamas, o pH 5,5 yra jau kritinė riba. Jei dirvožemis rūgštokas galima sodinti daugiau amerikietiškų vynmedžių rūšių genų turinčius  vynmedžius (šalčiui atsparūs) arba jį nurūgštinti (pvz. dolomitmilčiais ar klintmilčiais).

Vynmedžių šaknys skverbiasi gana giliai, todėl gruntiniai vandenys turėtų pakilti ne aukščiau nei 1-1,5 metro nuo dirvos paviršiaus.

Nesodinkite vynmedžio arti medžių, o dirvos paviršių, bent 1-1,2 m spindulių, reiktų mulčiuoti, arba šią zoną reiks nuolat ravėti ar kultivuoti.

ReljefasReljefas – kaip jau prieš 2000 metų pastebėjo romėnų agronomas-rašytojas Plinijus „Vitis amat colles“ – vynmedžiai mėgsta kalvas. Pietiniai, pietvakariniai ar net vakariniai kalvų šlaitai yra ideali vieta vynuogynui Lietuvoje. Sveikiname, jei toki turite! O jei papėdėje dar teka mūsų upių tėvas Nemunas ar tyvuliuoja koks ežeras.. Tiesiog svajonė! Ir dar neturite vynuogyno?!

Pietiniame šlaite vynmedžiai bus apsaugoti ir nuo šiaurės vėjų, ir saulės spinduliai kris stačiau ir kaitins smarkiau, pavasarinės šalnos mažiau grės, nes šaltas oras kaupiasi kalvų papėdese ir daubose, ir žiemos šalčiai dėl to mažiau išdaigų gali iškrėsti. Be to gruntiniai vandenys garantuotai per aukšti nebus. Tokiame šlaite vynmedžiai sunokina derlių apie savaitę anksčiau lyginant su lygumoje augančiais vynmedžiais. Geras šlaitas vynuogynui yra 4-10°, o statesniame šlaite,nors saulės šilumos bus dar daugiau, gali tekti įrengti terasas. Jei Jūsų sklype yra ir šlaitas, ir lyguma ant kalvos viršūnės, sodinkite vėliau nokstančias veisles ant šlaito, o labai ankstyvas ir ankstyvas lygumoje.

Jei neturite laisvos kalvos, tai bent nesodinkite vynmedžių į daubas ar ant šiaurinio šlaito, tai tikrai prasčiausios vietos.

Taigi viską apibendrinus galima pasakyti, kad vynmedis yra šilumamėgis ir šviesiamėgis augalas, kuriam labiausiai tinka visą dieną apšviestos, apsaugotos nuo stiprių vėjų vietos ar pietiniai ir pietvakariniai kalvų šlaitai, su orui ir drėgmei laidžiu, greitai įšylančiu, vidutiniškai derlingu dirvožemiu ir neaukštais gruntiniais vandenimis.

Jei vynmedžius planuojate sodinti mažame sodo ar namo sklype, tai aišku vietos faktoriaus daug įtakoti negalėsite, tad reiktų labiausiai dėmesį atkreipti į vietos apšviestumą, apsaugą nuo šiaurės vėjų ir į žemės paruošimą.

Ir kaip jau minėjome visada yra gelbėjimosi ratas – šiltnamis. Nebijokite skirti jame vietos vynmedžiams, užtikriname – derliumi džiaugsitės ne mažesniu nei auginant pomidorus, o protingai genint jis nevirs nepereinamomis džiunglėmis.

Reiktų nepamiršti, kad vynmedžiai vijokliai ir jiems reiks už kažko kabintis, tad reikia numatyti, kad toje vietoje bus vienokios ar kitokios atramos.

 

Kaip gi reiktų paruošti būsimo vynuogyno vietą prieš sodinant?

Arimas

Žemės paruošimas ir sodinimas panašus kaip ir sodinant sodą ar uogyną, reiktų tik atreipti dėmesį, kad vynmedžiai  paprastai sodinami eilėmis su gana plačiais (~2 m) tarpueiliais, o jų šaknys skverbiasi gana gyliai.

Su kuoliukais, metru ir virvute atmatuokite ir sužymėkite būsimo vynuogyno eiles. Tarp eilių atstumas turėtų būti 1,8 – 2,2 metro, kad šešėlis nekristų ant kitos vynmedžių eilės. Jei bus naudojama technika atstumą tarp eilių derinkite ir pagal jos matmenys. Rekomenduojame tarp desertinių veislių vynmedžių palikti 1,5 – 2 metrų atstumą, o tarp vynių 1,2 – 1,8 metro.

Geriausia aišku, kaip siūlo patarlė, roges ruošti vasarą..

  1. Iš vasaros-rudens atsikratykite piktžolių (čia kiekvienas renkas būdą pagal savo įsitikinimus – kas naudoja kastuvą, kas herbicidus..),
  2. Patręškite organinėmis ir/ar mineralinėmis trąšomis. Idealiu atveju reiktų turėti dirvožemio tyrimo rezultatus.. Geriausiai tinka organinės trąšos (pvz. mėšlas, kompostas), nes jose bus praktiškai visų reikiamų medžiagų. Rekomenduojamas kiekis 4 kg/m². Tręšti galima būsimų vynmedžių eilių plotyje, maždaug 1 metro juostomis.  Galima naudoti ir mineralines azoto-fosforo-kalio trąšas (1:1:2), kiekis 20-25 g/ m² , o jei žemė buvo dirbama ir pakankamai derlinga, užteks ir  5 g/ m² – azoto, 5 g/ m² – fosforo ir 10 g/ m² – kalio. Patręšus mineralinėmis trąšomis organines trąšas galima dėti vėliau tik į duobės dugną sodinant. Tręšti reikia prieš arimą (ar perkasimą).
  3. Dirvą gyliai užarkite ir kuo gyliau supurenkite traktoriumi. Tada pavasarį, kai jau ateis laikas, sodinti bus vienas malonumas, užteks net ir žemės grąžto, o vynmedžiai nekonkuruodami su piktžolėmis greitai įsitvirtins ir gerai paaugs jau per pirmąjį sezoną.

DSCF6937

DSCF8045

Nespėjote iš rudens? Pasitarkite su vietos ūkininkais kaip tai padaryti iki gegužės pradžios „greituoju būdu“.

Jei sodinate nedidelį vynuogyną, tai traktoriaus tikriausiai nebus.. Taigi vietoje giluminio arimo ir purenimo traktoriumi, tiesiog gyliai per du kastuvus perkaskite žemę, derlingą sluoksnį sukeisdami su apačioje buvusiu nederlingu. Galima iškastus griovius būsimoms vynuogyno eilėms palikti ir per žiemą, tokiu atveju derlingą dirvožemio sluoksnį dėkite į vieną pusę, o nederlingą – į kitą.

Jei neparuošėte vietos iš rudens ir sodinsite tiesiog į „pievą“ – teks iškasti gilesnes duobes (~70-80 cm) ar griovį. Velėną sumesti ant dugno, pridėti organinių ir mineralinių trąšų (tinka ir medžio pelenų), tada sodinant vynmedį, pagrindinių maitinančių šaknų zonoje (20-40 cm gylyje) užmesti humusingos žemės, o skurdesnę ant paties viršaus.

Jei dirvožemis sunkus, molingas – reiktų jį padaryti laidesniu orui ir vandeniui – galima sodinimo duobių dugną iškloti smulkiais akmenimis ar skalda, labai naudinga įrengti drenažą. Jokiu būdų neleiskite sunkiai technikai važiuoti molinga žeme, kai yra drėgna!

Jei dirva skurdi ir smėlėta – reiktų į sodinimo duobes papildomai pridėti juodžemio, komposto ar gerai perpuvusio mėšlo (geriausia arklio), jei turie galima įmaišyti ir molio, medžio pelenų.

Jei dirva rūgštesnė nei pH 6, į ją reiktų pridėti klintmilčių ar dolomitmilčių. Priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo ir sunkumo gali tekti berti nuo 100 iki 450 g/m² CaO (naudojant dolomitmilčius ar klintmilčius reikia perskaičiuoti priklausomai nuo CaO procento juose). Idealus dirvos rūgštingumas vynmedžiams yra pH 6,5.

Apie vynmedžių sodinimą ir priežiūrą pirmaisiais metais po pasodinimo skaitykite kitame straipsnyje.

Comments are closed.