VYNMEDŽIŲ VEISLIŲ PASIRINKIMAS

Vynuogės labiausiai vertinamas augalininkystės produktas pasaulyje. Didesnė užaugintų vynuogių dalis virsta į vyną, bet  nemaža dalis vynuogių suvartojama desertui, vynuogės taip pat džiovinamos gaunant razinas, iš jų spaudžiamos sultis ir distiliuojamas spiritas. Pasaulyje yra užsodinta apie 8 milijonai hektarų vynmedžiais, kurie kasmet duoda apie 60 milijonų tonų vynuogių.

Apie vynmedžių rūšis ir veisles

Didžioji dalis pasaulyje auginamų vynmedžių priklauso vienai vynmedžių  (lot. Vitis L.) genties rūšiai  – Vitis vinifera L.  Jūs tikrai esate girdėje bent kelias veisles, tokias kaip Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay, Syrah, Thompson Seedless (Sultanina), Italia, Red Globe ir t.t.

Vitis vinifera veislės nuo seniausių laikų buvo auginamos vyno gamybai, valgymui ir kitoms reikmėms Europoje, Azijoje ir Šiaurinėje Afrikos dalyje. Spėjama, kad vynmedžiai pradėti auginti žemės ūkyje maždaug prieš 5-6 tūkst. metų Kaspijos-Juodosios jūros regione ir Egipte. Nors žmonės greičiausiai ir anksčiau skindavo šias saldžias uogas augančias laukinėje gamtoje. Vėliau vynuogininkystė sparčiai išplito Viduržemio jūros regione. Vynuogių auginimas ir vyno gamyba buvo ir išlieka svarbūs Europos kultūrai ir žemės ūkiui.

Dėl istorinių, geografinių ir morfologinių skirtumų V. vinifera veislės skirstomos į 3 morfotipus: occidentalis, orientalis, ir  pontica. Occidentalis morfotipo veislės pasižymi gana smulkiomis uogomis, smulkiomis kekėmis, dideliu derlingumu ir jai priklauso dauguma Vakrarų Europoje auginamų veislių. Orientalis tipui priklausančios veislės subrandina dideles uogas, o kekės būna ne tokios kompaktiškos kaip occidentalis. Šios veislės kilusios iš Centrinės Azijos šalių. Pontica grupei priskiriamos Rytų Europos ir Juodosios Jūros baseino veislės, kurios pagal požymius yra tarpinės tarp anksčiau aprašytų dviejų grupių.

Kadangi vynuogės vynuogininkystėje yra dauginamos vegetatyviniu būdu viena iš naujų V. vinifera veislių įvairovės priežasčių yra somatinės mutacijos, kurių pavyzdžiu gali būti (Pinot Noir, Pinot Gris, Pinot Blanc veislės, kurios išsiskyrė atsiradus mutacijoms pakeitusioms uogų pigmentaciją). Naujos veislės atsirado ir kryžminant skirtingas veisles (natūraliai/atsitiktinai ar kryptingai). Apskaičiuota, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 5000 V. vinifera veislių ir viso virš 14 000 kartu su hibridnėmis veislėmis ir formomis. O kiek dar sėjinukų, kurie galbūt kada nors taps veislėmis..

Nors žemės ūkyje daugiausia naudojami V. vinifera rūšies vynmedžiai pasaulyje yra virš 60 rūšių vynmedžių, kurie priklauso tai pačiai Vitis genčiai. Didžiausia Vitis genties rūšių įvairovė yra Šiaurės Amerikoje (apie 30 rūšių) ir Rytų Azijoje (apie 30 rūšių). Jos auga nuo subtropikų iki borealinių mikšų šiaurėje, tarp jų yra ir tokių, kurios žiemą atlaiko net -40 C šaltį (V. riparia, V. amurensis).

Kai kurios kitos Vitis genties vynmedžių rūšys ir jų kilmės vieta:

Rūšies pavadinimas Geografinė vietovė, informacija internete
Vitis labrusca L.
 
JAV šiaurės-rytinė pakrantė
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_labrusca
Vitis riparia  Michx.
 
Kanada, JAV „vidurio vakarai“ ir šiaurės-rytinė žemyninė dalis
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_riparia
Vitis aestivalis  Michx.
 
JAV  
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_aestivalis
Vitis cinerea  Engelm.
 
JAV, Meksika
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_cinerea
Vitis rupestris Scheele.
 
JAV  
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_rupestris
Vitis berlandieri Planch.
 
JAV 
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_berlandieri
Vitis coignetiae  Pull.
 
Japonija, Korėja, Rytų Kinija
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_coignetiae
Vitis amurensis  Rupr.
 
Kinija ir Rusija (Amūro upės baseinas)
http://en.wikipedia.org/wiki/Vitis_amurensis

 

Apie hibridinės vynmedžių veisles

Kas tie hibridiniai vynmedžiai? Kad atsakytume į šitą klausimą reiktų grįžti prie beveik 200 metų senumo Europos vynuogynų istorijos įvykių. Pirmoje XIX amžiaus pusėje iš Amerikos į Europą pateko grėsmingos vynmedžių ligos: tikroji miltligė (Uncinula necator (Schweinitz) Burill – Oidium tuckeri Berk), netikroji miltligė (Plasmopara viticola Berl. et de Toni) bei kenkėjas – filoksera (Phylloxera vastrartix Fitch). Visos šios naujos grybinės ligos ir filoksera galėjo išnaikinti Europos vynuogynus, todėl buvo pradėta kryžminti Šiaurės Amerikos vynmedžių rūšis su Europje nuo seno auginta V. vinifera. Tuo tarpu kitos vynmedžių rūšys, kilusios iš Šiaurės Amerikos (pvz. Vitis riparia, Vitis labrusca,  Vitis rupestris, Vitis aestivalis ir kt.), yra pakankamai atsparios šioms grybinėms ligoms ir filokserą negali pažeisti jų šaknis tiek, kad vynmedis žūtų. Deja uogų kokybės prasme jokia iš Šiaurės Amerikos vynmedžių rūšių neprilygsta tikrajam vynmedžiui. Todėl norėdami išsaugoti sparčiai nykstančius senuosius Europos vynuogynus selekcininkai, vyno pramonės remiami, pradėjo kryžminti tikrojo vynmedžio veisles su atvežtinėmis atspariomis „amerikietiškom“ vynmedžių veislėmis. Taip apie 1818 metus atsirado pirmieji hibridiniai vynmedžiai. Nuo 1850 metais Prancūzijoje pradėtas pramoninis V. vinifera ir „laukinių“ (Š. Amerikos) vynmedžių rūšių hibridų auginimas.

Pirmieji „prancūzų-amerikiečių“ hibridai buvo ne ką geresni skoniu už „amerikietiškus“ tėvus. Bet kryžminant juos pakartotinai su tikruoju vynmedžiu ar gautus naujus hibridus tarpusavyje ir iš daugybės  sėjinukų kruopščiai atrenkant geriausius rezultatai palaipsniui vis gerėjo. Atsirado pirmosios hibridinės veislės, kurių vyno ir uogų kokybė buvo artima iš tikrojo vynmedžio uogų išspausto vyno ar uogų kokybei. Tarp šių veislių paminėtinos, iki mūsų dienų populiarumo nepraradusios ir mūsų klimatui tinkančios, šios veislės: Marechal Foch, Leon Millot, Seyval Blanc, Aurore. Šios veislės iki šių dienų yra naudojamos vyno gamybai tokiose šalyse kaip Prancūzija, Danija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada.

Vėliau prancūzas Millardet sugalvojo auginti europietiškas vynmedžių veisles ant atsparių filokserai poskiepių, taip buvo atrastas geresnis būdas kovoti su filoksera, taip išsaugant visas kilmingai V. vinifera veislei būdingas savybes ir tuo pačiu apsaugant šaknis nuo šio pavojingo kenkėjo. Kovai su netikrąja miltlige buvo pradėtas naudoti Bordo mišinys, nuo tikrosios pagelbėjo siera, vėliau atsirado nauji sintetiniai fungicidai. Po Millardet ir kitų atradimų panika atslūgo ir Europoje buvo likta prie istoriškai svarbių V. vinifera veislių vynmedžių, kurie po naujų priešų invazijos auginami ant filokserai atsparių poskiepių, bei purškiami fungicidais. Tačiau nuolatinis fungicidų vartojimas ir skiepijimo būtinybė vynuogininkystei reiškė papildomus kaštus ir laiką, todėl eksperimentai su skirtingų rūšių vynmedžių kryžminimu ir toliau tesėsi, siekiant gauti naujas veisles atsparias tiek grybinėms ligoms, tiek filokserai ir tuo pačiu duodančias skanių kokybiškų uogų derlių.

Pagrindinės priežastys dėl ko hibridinės vynmedžių veislės išliko ir šiuo metu jų populiarumas kai kuriose šalyse net auga yra dvi:

  1. Hibridines vynmedžių veisles yra įmanoma auginti tose šalyse, kur tradicinio tikrojo vynmedžio (V. vinifera) veislės neišgyventų, ar jų priežiūra būtų labai sudėtinga. Tai yra ir Lietuvoje.
  2. Kadangi populiarėja ekologiškos žemdirbystės idėja, o tikriesiems vynmedžiams apsaugoti nuo grybinių ligų Europos šalyse sunaudojama iki 80% visų fungicidų, naudojamų žemės ūkyje (jos purškiamos 8-16 kartų per sezoną), hibridinės veislės leidžia ženkliai sumažinti fungicidų naudojimą ar net ir visai jų atsisakyti.

20-ame amžiuje ir šiuo metu daugelyje šalių (Vokietija, Prancūzija, Vengrija, Rusija, JAV, Kanada ir kt.) vyko ir vyksta naujos kartos hibridinių veislių selekcijos darbai, kurių pagrindiniai tikslai yra gauti naujas atsparias ligoms, aplinkos veiksniams veisles, kurių uogų kokybė būtų artima tikrojo vynmedžio uogų kokybei. Ankstesnis prancūzų ir kitų ankstyvųjų selekcininkų įdirbis ir šiuolaikiniai moksliniai metodai leido sukurti tikrai puikias veisles, tinkančias ne tik profesionalams, bet net ir sodininkams-mėgėjams, gyvenantiems ne tradicinės vynuogininkystės kraštuose.

Daug prisidėjo ir selekcininkai mėgėjai, tokie kaip Elmer‘is  Swenson‘as iš atšiauraus klimato JAV Viskonsino valstijos, kur šalčiai siekia -35 °C ir daugiau, mums žinomas lietuvis Antanas Gailiūnas ir daugelis kitų.

Kokias gi veisles pasirinkti?

Pasaulyje yra virš 14 000 vynmedžių veislių ir kasmet sukuriama vis naujų. Kaip tarp šios gausybės išsirinkti sau tinkančią? Štai didysis klausimas!.. Atsakymas priklauso nuo to kur jūs auginsite vynmedžius, kokio rezultato tikitės ir kiek laiko planuojate šiam maloniam hobiui skirti. Žinoma mes pasiruošę Jums supaprastinti idealių veislių paieškas.

1. Paskirtis

Vienos veislės yra sultingesnės,  uogos dažniausiai smulkios, o jų aromatai labai tinka vyno gamybai – tai yra vyninės vynmedžių veislės. Jos aišku dažniausiai tinka ir sultims. Kitos užaugina dideles gražias kekes su stambiomis ir labiau mėsingomis uogomis – tai desertinės vynmedžių veislės.  Jos būna tikrai įvairių skonių, daug įvairesnių nei mes galime rasti parduotuvėje ir dažnai lenkiančios savo skoniu pastarąsias. Tai aišku nereiškia, kad iš desertinių veislių neįmanoma išspausti vyno, tačiau sulčių išeiga bus mažesnė, cukraus/rūgšties balansas dažniausiai netinkamas, aromatingumas dažniausiai šių veislių mažesnis ir toks vynas nusileis savo skoniu vyninių veislių vynui. Ir atvirkščiai kai kurios vyninės veislės, ypač šviesiomis ar rausvomis uogomis yra labai saldžios, skanios ir aromatingos, daug kas mėgsta jomis pasmaguriauti, tačiau tenka taikstytis su mažesniu uogų ir kekių dydžiu, dažnai uogos turi daugiau kauliukų, šiurkštesnę odelę, ne toks mėsingas minkštimas. Yra aišku ir tarpiniai variantai – vynuogės tinkančios ir vynui, ir skanios pavalgyti, jas vadina universaliomis. Tačiau žinote kaip būna su tais universaliais daiktais.. Šalčiui ypatingai atsparios ir augios veislės gali būti naudojamos apželdinimui, t.y. kaip dekoratyvinės, nors skirtingai nuo daugumos kitų vijokių skanių uogų irgi turėsime.

2. Ankstyvumas

Kai kurios vynmedžių veislės prinoksta per 95-100 dienų nuo augimo pradžios, o kai kurioms veislėms prinokti reikia net 170 ar daugiau dienų. Žinant, kad vynmedžiai pradeda augti, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 8-10 °C (priklauso nuo veislės) ir kad Lietuvoje pakankamai šiltas laikotarpis be šalnų laikotarpis retai viršija 150 dienų, o dažniausiai būna apie 130-140 dienų, visos labai vėlyvos ir vėlyvos veislės Lietuvoje aišku netinka, nebent augintume šiltnamyje (labai vėlyvos ir ten nusunoks). Taigi jau pasirinkimas smarkiai susiaurėja.. Tai bene pagrindinis faktorius Lietuvoje, renkantis tinkamas vynmedžių veisles. Jei jūsų vynuogyno vieta yra šiltesniame Lietuvos regione, ar yra ypatingai geras mikroklimatas (pietiniai kalvų šlaitai, pietinė mūro sienos pusė, labiau apsaugota nuo vėjų gerai apšviesta vieta, lengvas greitai sušylantis dirvožemis ir t.t.) – jūs  galite rinktis nuo labai ankstyvų iki vidutiniškai vėlyvų veislių. Kitu atveju rekomenduojame sodinti tik ankstyvas ir labai ankstyvas veisles, jos garantuotai sunoks net ir prastesnę vasarą visoje Lietuvoje. Galimas ir kitas sprendimo būdas – sodinkite vynmedžius į šiltnamį, jis pagreitins sunokimą 2-3 savaitėmis, ten sunoks ir gana vėlyvos veislės, o labai ankstyvas ragausite jau vasaros viduryje, be to derliai bus gausesni.

Šis birželio mėnesių vidutinių temperatūrų (1981-2010 m) Lietuvos žemėlapis, gali padėti nuspręsti kokio ankstyvumo veislės tinkamiausios Jūsų regionui. Šviesiausia rausva spalva pažymėtoje žemėlapyje Lietuvos dalyje, t.y. didžiojoje Žemaitijos dalyje, rekomenduojame sodinti tik labai ankstyvas veisles. Vidutinio tamsumo rausva spalva pažymėtoje – galima auginti labai ankstyvas ir ankstyvas, o tamsiai rausva splava pažymėtoje Lietuvos dalyje normaliais metais sunoks ir vidutinio ankstyvumo ar net vidutiniškai vėlyvos veislės. Bet žinoma reikia nepamiršti ir mikroklimato – prie pietinės namo sienos mieste vynuogės sunoksta apie dviem savaitėm anksčiau, nei atvirame lauke tame pačiame regione. Dažnai anksti nokstančios veislės anksti pradeda ir vegetaciją, todėl vietose, kur dažnos vėlyvos pavasarinės šalnos reiktų atkreipti dėmesį ir į šį kriterijų, arba pasirūpinti apsaugos nuo šalnų priemonėmis (pvz. dengti agroplėvele).

3. Atsparumas šalčiui

Dauguma ypatingai skanių ir stambesnėmis uogomis desertinių ar ypač kokybiškų vyninių hibridinių vynmedžių veislių yra atsparios šalčiui tik iki -23 °C – -26 °C. Tai yra daugiau, nei tradicinės tikrojo vynmedžio veislės gali atlaikyti, bet nepakankamai, kad jos nenušaltų ypatingai šaltą žiemą Lietuvoje, o tokios bent kartą per dešimtmetį tikrai pasitaikys, neturėkite iliuzijų, nebent gyvenate Kuršių Nerijoje.. Išeitis paprasta – vynmedžius reikia formuoti kitaip nei vakarų Europoje, t.y. be kamieno, kad juos būtų lengva prispausti prie žemės ir prieš žiemą nugenėjus uždengti iš viršaus eglišakiais, durpėmis, žemėmis ar agroplėvele. Toks dengimas sulaiko iš žemės gelmių kylančią šilumą ir šiek tiek pakelia temperatūrą po dengiamąja medžiaga, todėl vynmedžiai, kaip ir rožės, gali sėkmingai peržiemoti net ir žiemą, kai temperatūra paryčiais krenta iki -30 °C ar daugiau.

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERAOLYMPUS DIGITAL CAMERA

                                                                                                                                                                     Jei norite vynmedį pasodinti apželdinimui, ar nenorite dengti vynmedžių žiemai, yra ir ypatingai atsparių šalčiui hibridinių veislių, kurios atlaiko net ir -35 °C šaltį. Žinoma tokių hibridinių veislių uogos skirsis labiau nuo tikrojo vynmedžio uogų, nei mažiau šalčiui atsparių hibridinių veislių. Tačiau mūsų siūlomų šalčiui atsparių veislių skonis patikėkite daug geresnis ir jos ne tokios rūgščios, nei Lietuvoje dažniausiai auginto “Alpha” veislės vynmedžio, kuris yra tiesiog dviejų “laukinių” amerikietiškų rūšių (V. riparia ir V. labrusca) hibridas ir neturi nei trupučio tikrojo vynmedžio genų.

Lentelėje ir aprašymuose nurodytas skaičius rodo temperatūrą, prie kurios dažniausiai nušąla iki 50% šios veislės pumpurų. Atsparumas šalčiui nėra pastovus dydis, jis priklauso nuo to kokio amžiaus vynmedis (pirmuosius 2 metus vynmedžiai būna jautresni), nuo priežiūros (jei vynmedis neteisingai genimas, sirgo grybinėmis ligomis jo atsparumas mažėja), nuo derliaus dydžio, nuo ūglių sumedėjimo, pagaliau nuo temperatūrų svyravimo žiemos metu. Mes rekomenduojame dengti visus vynmedžius, net ir šalčiui labai atsparius, pirmąją žiemą. Genėjimas, derlingumo ribojimas pagal vynmedžio amžių ir galimybes, ligų profilaktika ir žinoma dengimas žiemai padeda vynmedžiams sėkmingai peržiemoti ir duoti gerą derlių kitais metais. Ūglių sumedėjimui teigiamos įtakos daro tręšimas medžio pelenais ar kalio trąšomis vasaros pabaigoje.

4. Atsparumas ligoms ir kenkėjams

Dauguma hibridinių veislių yra pakankamai atsparios grybinėms ligoms, kurioms yra jautrios tikrojo vynmedžio veislės. Atsparumas kiekvienai iš grybinių ligų skiriasi priklausomai nuo veislės. Skaitykite mūsų veislių aprašymus ar pažiūrėkite žemiau esančią palyginamąją lentelę. Dauguma hibridinių vynmedžių užtenka tik 2-3 kartus  profilaktiškai nupurkšti nuo netikrosios miltligės (pvz. Bordo mišinys, kiti vario turintys fungicidai ir kt. Tie patys fungicidai tinka ir antraknozės profilaktikai) ir nuo tikrosios miltligės (pvz. Topas 100 EC, siera. Tie patys fungicidai apsaugo ir nuo pilkojo puvinio). Kai kurios veislės yra praktiškai visiškai atsparios, bet drėgną ir karštą vasarą, esant prastesniam vėdinimuisi gali apsirgti ir jos, todėl rekomenduojame nepraleisti bent 2-jų svarbiausių purškimų – prieš žydėjimą ir po jo. Šiltnamyje daugiau puola tikroji miltligė ir pilkasis puvinys. Atvirame lauke Lietuvoje dažniausia liga yra netikroji miltligė, kuriai plisti padeda lietus.

Voratinklinės erkutės ir vapsvos yra pagrindiniai vynmedžių kenkėjai Lietuvoje. Paukščiai dažniausiai mėgsta mėlynas saldžias smulkiauoges vynuoges (dažniausiai vynines), todėl būkite pasiruošę jas pridengti specialiais tinklais. Vapsvoms deja, kaip ir žmonėms, labiausiai patinka aromatingos muskatinės saldžios vynuogės plona odele. Nuo vapsvų padeda buteliai-gaudyklės su saldžiu skysčiu ar norint išsaugoti gražias dideles desertinių vynuogių kekes galima jas apvilkti maišeliais iš orui ir drėgmei laidaus tankaus tinklelio.

5. Skiepyti ar neskiepyti?

Kaip jau minėjome pagrindinė priežastis dėl ko vynmedžius imta skiepyti yra iš Šiaurės Amerikos atkeliavęs kenkėjas filoksera, kuri pažeidžia vynmedžio šaknis. Lietuvoje, kadangi vynuogynų yra mažai ir sąlygos šiam kenkėjui plisti nėra labai palankios, šio kenkėjo dar nėra. Todėl vynmedžius galima auginti ir neskiepytus. Garantijų, kad kada nors turėsime šią bėda ir mes nėra, šaltis neapsaugo nuo šio kenkėjo plitimo.

Skiepyti vynmedžiai turi ir kitų pliusų be to, kad jie yra atsparūs filokserai – įvairūs poskiepiai padeda prisitaikyti prie nepalankų dirvožemių (sunki žemė, per drėgna, per sausa, didelis kalkių kiekis ir pan.), jie atsparesni nematodams, kurie gali pernešti virusines ligas, poskiepių šaknys atsparesnės šalčiui, tačiau turi ir minusą – jei toks vynmedis žiemą iššals iki žemės, iš šaknų pradės augti laukinis poskiepis, o ne kultūrinė veislė.

Mes siūlome tiek skiepytus vynmedžius, tiek savašaknius. Jei sodinukai skiepyti, tai yra parašyta prie konkrečios veislės.

Kokias veisles mes siūlome?

Taigi iš gausybės vynmedžių veislių, pagal aprašymus ir konsultuodamiesi su užsienio vynuogių augintojais, atrinkome tinkamus kandidatus mūsų klimatui, paskui juos praktiškai išbandėme savo vynuogyne ir iš daugiau kaip 200 mūsų išbandytų veislių parinkome ir siūlome Jums veisles, kurios labiausiai pasiteisino Lietuvos klimate, kurių uogų skonis artimiausias tikrajam vynmedžiui, o iš “amerikietiškų” ar “azijietiškų” savo protėvių paveldėjo didesnį atsparumą ligoms ir šalčiui.

Mūsų el. parduotuvėje rasite desertines, vynines ir šalčiui atsparias veisles suskirstytas pagal kategorijas. Desertines veisles mes papildomai suskirstėme į rekomenduojamas auginti lauke,  rekomenduojamas auginti šiltnamyje ir besėkles, paspaudę ant šių atitinkamų užrašų čia ar el. parduotuvėje matysite tik norimos kategorijos veisles. Vynines veisles suskirstėme į dengiamas žiemai ir šalčiui visiškai atsparias. Valgomos ir vyninės šalčiui atsparios veislės yra ir atskiroje kategorijoje.

Žemiau esančios lentelės padės Jums lengviau susiorientuoti mūsų pasiūloje. Bet siūlome paskaityti ir detalius konkrečios veislės aprašymus mūsų el. parduotuvėje arba paspausdami ant veislės pavadinimo lentelėje, nes skonio subtilybes lentelėje tikrai sunku aprašyti, o ir ne visas teigiamas savybės (pvz. graži uogų forma, dekoratyvūs lapai, ūglių medėjimas, odelės storis, kauliukų kiekis ir t.t.) išvardintos šioje lentelėje..

Desertinės veislės

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

 

 

 

Veislė Anksty-vumas Skonis Min. temp. (neden-giant) Atsparu- mas

netikr. miltligei

Atsp.

tikr. miltligei

Kekių dydis, g Uogų dydis, g
Žalsvos (gelsvos) uogos 
Galachad Labai ansktyva Harmon. -25 °C L. geras Vidut. 600-1100 10-12
Garold Labai ansktyva Muskat. -24 °C L. geras Vidut. 400-500 5-6
Kišmiš Nr. 342** Labai ansktyva Harmon. -25 °C L. geras Geras 300-500 2-3
Liepajas Dzintars* Labai ansktyva Muskat. -25 °C Geras Vidut. 230-350 4-5
Piesnia Labai ansktyva Harmon. -25 °C L. geras Geras 600-900 6-8
Super Ekstra Labai ansktyva Harmon. -24 °C Vidutinis Vidut. 500-1500 7-10
Valiok Labai ansktyva Muskat. -24 °C Geras Vidut. 750-2500 10-12
Družba Ankstyva Muskat. -24 °C L. geras Geras 250-300 4-5
Galbiena Nou Ankstyva Muskat. -25 °C Geras Vidut. 450-700 6-8
Ladannyj-2 Ankstyva Muskat. -24 °C Geras Vidut. 500-1500 7-9
Supaga Ankstyva Trop. vaisių -25 °C Geras Geras 300-400 4-5
Timur Ankstyva Muskat. -25 °C L. geras Geras 300-400 4-6
Vostorg Ankstyva Harmon. -25 °C Geras Vidut. 500-600 6-7
Vostorg Muskatnyj Ankstyva Muskat. -26 °C Geras Vidut. 400-700 6-7
Arkadija Vid. ankstyva Harmon. -21 °C Vidutinis Silpnas 500-1500 7-15
Augustin Vid. ankstyva Harmon. -24 °C L. geras Vidut. 400-600    5-7
Baklanovskij Vid. ankstyva Harmon. -25 °C L. geras Geras 650-850 6-9
Europlieven      (V 52/46) Vid. ankstyva Harmon. -23 °C L. geras Geras 450-700 5-8
Flora (Lora)* Vid. ankstyva Harmon. -23 °C Vidutinis Vidut. 500-1000 8-15
Garant Vid. ankstyva Muskat. -26 °C L. geras L. geras 300-400 4-5
KoKl Bielyj Vid. ankstyva Harmon. -24 °C L. geras Geras 400-600 11-14
Lakemont** Vid. ankstyva Harmon. -24 °C Geras Geras 200-250 2-3
Lorelei Vid. ankstyva Trop.         vaisių -34 °C L. geras L. geras 150-200 3-4
Novyj Podarok Zaporožju Vid. ankstyva Harmon. -25 °C Geras Vidut. 600-1000 9-15
Palatina (Prim) Vid. ankstyva Muskat. -21 °C Geras Geras 300-500 4-6
Rusbol** Vid. ankstyva Harmon. -25 °C Vidutinis Vidut. 400-600 2-3
Rusbol muskatnyj** Vid. ankstyva Muskat. -24 °C Vidutinis Vidut. 400-500 2-3
Varduva Vid. ankstyva Trop.

vaisių

-30 °C Vidutinis Geras 150-170 3-4
Vostorg Idealnyj Vid. vėlyva Harmon. -25 °C L. geras Vidut. 500-1000 5-8
Fanny Vid. vėlyva Harmon. -23 °C L. geras Geras 400-800 7-9
Lanselot Vėlyva Harmon. -24 °C Geras Vidut. 900-1200 12-14
Talisman* Vėlyva Harmon. -25 °C Geras Vidut. 800-1100 12-16
 

 Rausvos (avietinės) uogos

Somerset Seedless** Labai ansktyva Žemuog. -35 °C Geras L. geras 80-120 1,5-2
Aladdin Ankstyva Muskat. -25 °C L. geras Geras 600-800 8-11
Ametist Novočerkaska Ankstyva Harmon. -25 °C L. geras Geras 400-700 6-7
Bliestiaščij Ankstyva Muskat.. -25 °C L. geras Geras 400-700 5-7
Kišmiš Zaporožskij** Ankstyva Harmon. -26 °C L. geras Vidut. 500-1000 2-4
Krasotka Ankstyva Harmon. -24 °C L. geras Vidut. 500-600 7-9
Liepsna Ankstyva Žemuog. -28 °C Vidutinis Vidut. 180-220 3-4
Livija Ankstyva Muskat. -21 °C Silpnas Geras 500-1200 7-12
Gurman Rannij   Labai    ansktyva Muskat. -23 °C Vidutinis Silpnas 500-800 7-9
Veles** Ankstyva Muskat. -21 °C Vidutinis Silpnas 700-1500 4-5
Rošfor Vid. ankstyva Harmon. -23 °C Geras Vidut. 400-1000 8-10
Einset Seedless** Vid. ankstyva Žemuog. -27 °C Geras Vidut. 150-250 2-3
Jupiter** Vid. ankstyva Muskat. -27 °C Geras Geras 200-400 4-5
KarMaKod Vid. ankstyva Harmon. -23 °C Vidutinis Vidut. 300-600 7-9
Vanessa** Vid. ankstyva Žemuog. -29 °C Geras Geras 100-120 3-4
Preobraženije Vid. ankstyva Harmon. -23 °C Geras Vidut. 700-1500 12-18
Reliance** Vid. vėlyva Žemuog. -29 °C Vidutinis L. geras 200-300 3-4
Suffolk Red** Vėlyva Harmon. -24 °C Vidutinis Geras 150-250 2-3
 

Mėlynos (violetinės) uogos

Čarli Labai ansktyva Harmon. -24 °C Vidutinis Vidut. 600-800 6-7
Esther Labai ansktyva Harmon. -26 °C L. geras L. geras 200-400 4-5
Juodupė Labai ansktyva Braškių -30 °C Geras Geras 150-170 3-4
Monika Labai ansktyva Braškių -30 °C Geras Geras 150-170 3-4
Osella Labai ansktyva Harmon. -25 °C L. geras Geras 300-600 4-5
Galanth Ankstyva Harmon. -25 °C L. geras L. geras 300-550 4-5
Muscat Bleu Ankstyva Muskat. -26 °C L. geras L. geras 350-500 4-6
Nero Ankstyva Harmon. -21 °C L. geras Vidut. 300-400 4-6
Venus** Ankstyva Vaisių -27 °C Geras L. geras 200-250 3-4
Sfinks Ankstyva Harmon. -23 °C L. geras Vidut. 500-700 8-12
Pamiati Dženiejeva Ankstyva Harmon. -24 °C Geras Vidut. 600-700 8-10
Jupiter** Vid. ankstyva Muskat. – vaisių -26 °C Geras Geras 200-300 3-5
Kodrianka           (Black Magic) Vid. ankstyva Harmon. -22 °C Vidutinis Vidut. 400-1000 8-12
New York Muscat Vid. ankstyva Muskat. -29 °C L. geras Vidut. 120-170 3-4
Trollhaugen** Vid. ankstyva Braškių -34 °C L. geras Vidut. 100-120 2
Georg Vid. vėlyva Harmon. -24 °C L. geras Geras 300-500 5-6
Jukka Vid. vėlyva Harmon. 35 °C L. geras L. geras 150-250 3-4
Nadiežda AZOS Vid. vėlyva Harmon. -21 °C Geras Vidut. 400-800 6-8

* Pažymėtos veislės turi moteriško tipo žiedą, todėl kaimynystėje turėtų augti vynmedis normalių dvilyčiu žiedu.

** Besėklės veislės

Vyninės veislės tinkamos auginti Lietuvoje

2005Primasecco3er2

Žiemai dengiamos, baltojo vyno gamybai:

SolarisPlatovskijSiegerrebe (Vitis vinifera L.), FeliciaMuscaris, Seyval Blanc, Villaris, Kristaly

Žiemai dengiamos raudonojo ir rausvojo (Rose) vyno gamybai:

RegentRondoCabernet CantorCabernet CortisLeon Millot

Atsparios šalčiui, baltojo vyno gamybai:

Adalmiina, Osceola MuscatSt. Pepin, Prairie StarVarduva, Louise Swenson, Dublianskij, Frontenac Blanc, La Crescent, L’Acadie Blanc, Vandal Cliche, Brianna, Aurore

Atsparios šalčiui raudonojo ir rausvojo (Rose) vyno gamybai:

Marechal Foch, Marquette, Frontenac, Hasanskij Sladkij, DM 8521-1, New York Muscat, ES 9-7-48, Landot Noir, St. Croix

0 Comments

  1. essayforme parašė:

    write essay for me http://dekrtyuijg.com/

    Nicely put. Appreciate it.