Grybinės vynmedžių ligos

VYNMEDŽIŲ GRYBINĖS LIGOS IR APSAUGA NUO JŲ

INFEKCINĖS VYNMEDŽIŲ LIGOS IR PAGRINDINIAI APSAUGOS PRINCIPAI

Vynmedžių ligos yra vienas iš pagrindinių ribojančių faktorių, kuris trukdo sulaukti gero derliaus. Vynmedžių ligas gali sukelti grybai, bakterijos, mikoplazmos, virusai, virodai ir šaknų parazitiniai nematodai. Lietuvoje vynuogių augintojai dažniausiai susiduria su grybinėmis vynmedžių ligomis, o virusinės ligos ir nematodai Lietuvoje arba pasitaiko labai retai, arba tiesiog nėra pastebimi ir identifikuojami.

Ne vien purškimas augalų apsaugos priemonėmis apsaugo nuo ligų, nors be jo dažniausiai neįmanoma apsieiti. Tinkamai parinkta vynuogyno vieta, atsparių ligoms veislių pasinkimas, klimatinėms sąlygoms pritaikyta vynmedžių formavimo sistema, gera vynuogyno priežiūra ir aišku žinios apie ligų sukelėjus ir orų ir vynuogyno būklės stebėjimas, leis Jums purškimus atlikti tinkamu metu, todėl sumažinsite ligų riziką ir sulauksite gausaus derliaus minimaliai naudodami chemines ir kitas augalų apsaugos priemones.

Vietos pasirinkimas.  Pasirinkite tinkamiausią vynmedžiams vietą, ar pagerinkite turimą. Geroje augimvietėje vynmedžiai bus stipresni ir atsparesni ligų sukelėjams.

Veislių pasirinkimas. Rinkdamiesi vynmedžių veisles atkreipkite dėmesį ne tik į uogų grožį ir skonį, bet ir pagalvokite kiek kartų galėsite profilaktiškai purkšti vynmedžius ir pagal tai pasirinkite atitinkamo atsparumo ligoms veisles.

Vynmedžių formavimas. Tinkama vynmedžio forma užtikrins gerą oro cirkuliaciją ir apšvietimą, todėl vynmedžių lapai ir uogos greičiau išdžius po lietaus, o tai sumažins grybinių ligų riziką. Venkite per daug tankios lapijos ir vėjo neprapučiamų vietų.

Sodinukų šaltinis. Iš patikimo, registruoto fitosanitariniame registre, pardavėjo nupirkti vynmedžių sodinukai mažiau tikėtina, kad perneš su savim ligų sukelėjus.

Agrotechnika. Tinkamai ir laiku prižiūrimas, piktžolių nestelbiamas, derliumi neperkrautas vynmedis be abejo bus atsparesnis ligoms.

Augalų apsaugos priemonės. Dauguma vynmedžių veislių yra gana jautrūs grybinėms ligoms, todėl iš karto nusiteikite, kad visai be profilaktinių purškimų fungicidais (jie gali būti ir ekologiški) neapsieisite. Kiek kartų per sezoną teks purkšti priklausys nuo pasirinktų veislių, vietos mikroklimato, vynmedžio formavimo būdo, konkretaus sezono oro sąlygų, ar buvo infekcija išplitusi praėjusio sezono metu ir pan. Lietuvoje, dėl vėsesnio klimato ir didelių vynuogynų nebuvimo, daugumai hibridinių vynmedžių veislių paprastai užtenka tik 2-4 purškimų per sezoną nuo pagrindinių grybinių ligų, tuo tarpu piečiau, kur dėl šiltesnio klimato šios ligos plinta ir vystosi daug sparčiau, o be to auginamos pagrinde jautresnės ligoms tikrojo vynmedžio veislės, vynuogynai kartais purškiami net 14-16 kartų per sezoną, o grybinių ir kitų ligų įvairovė yra didesnė.

Kokia pasirinksite vieną iš trijų galimų vynuogyno apsaugos strategijų priklausys nuo Jūsų.

Saugiausia žinoma, ypač grybinių ligų atveju profilaktiškai purkšti pagal iš anksto pasirinktą gana intensyvų grafiką. Tačiau įvertinus augalų apsaugos priemonių kenksmingumą aplinkai, pavojų sveikatai ir kaštus tai nors ir patikimas, bet ne visada yra geriausias būdas.

Antras būdas, taip vadinamas “integruotas”, ar kitaip dar vadinamas tausojančia augalų apsaugos kontrole. Pagal apibrėžimą integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė, tai augalų apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų metodų parinkimas, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstas augalų apsaugos produktų ir kitų priemonių naudojimas siekiant sustabdyti kenksmingųjų organizmų populiacijos vystymąsi, mažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, išauginti sveikus augalus ir kuo mažiau pažeisti ekosistemas. Pirmenybė teikiama necheminėms kenksmingųjų organizmų kontrolės priemonėms. Integruotos augalų apsaugos pagrindas – taikyti tokias apsaugos sistemas, kurias taikant pirmenybė būtų teikiama biologinėms bei agrotechninėms priemonėms, atsparių ligoms augalų veislių parinkimui (bent jau reikėtų vengti labai jautrių veislių), o cheminių priemonių naudojimas būtų sumažintas iki būtino minimumo. Be to, ypač daug dėmesio skiriama galimybių užsikrėsti kenksmingais organizmais nes kenksmingi organizmai išplinta tik tada, kai susidaro palankios sąlygos, kurias lemia mitybinių medžiagų ištekliai, temperatūros ir drėgmės režimas, natūralių antagonistų ar simbiontų gausumas. Visų pirma vynuogynas yra jau suplanuotas taip, kad sąlygos būtų kuo palankesnės patiems vynmedžiams, o ligoms plisti atvirkščiai nepalankios, parenkamos atsparesnės ligoms veislės, tręšiama subalansuotai. Purškimų poreikis turi būti prognozuojamas atsižvelgiant į konkrečias oro sąlygas, metų laiką, vynmedžio amžių ir veisles, praėjusių metų “ligos istoriją” ir kitus faktorius. Vynuogės turi būti nuolat stebimus, ar nėra kokių ligų simtomų ar kenkėjų. Tik įvertinus situaciją konkrečiame vynuogyne, turėtų būti sprendžiama, ar verta naudoti fungicidus ar kitus pesticidus. Prieš augalų apsaugos produktų naudojimą reikia įvertinti kenksmingųjų organizmų žalingumo ribas ir priimti sprendimą dėl produktų naudojimo tikslingumo. Ankstyvaisiais tarpsniais purškiama nuo ligų pastebėjus pirmuosius jų požymius ir vyraujant palankioms ligoms plisti sąlygoms. Prieš žydėjimą (birželio mėn. pirma pusė) ir po žydėjimo (liepos mėn. pradžia) vynmedžius nuo pagrindinių grybinių ligų vis tik reiktų purškti net ir nesant matomų ligos požymių. Purškimas šiuo laikotarpiu nuo grybinių ligų yra svarbiausias ligų kontrolės technologinis elementas, nes, leidus ligoms išplisti žiedynų ir uogų formavimosi metu, daugelis kitų per sezoną panaudotų priemonių bus mažai efektyvios. Esant galimybei, reikia naudoti vieną efektyvų augalų apsaugos produktą nuo dviejų ar daugiau kenksmingųjų organizmų, negu naudoti atskirai du ar daugiau augalų apsaugos produktų.

Na, o jei ryžotės auginti visiškai “ekologiškai” – laikykitės tų pačių principų, kurie taikomi ir tausojančioje (integruotoje) augalų apsaugos sistemoje, tik visus sintetinius pesticidus pakeiskite dar labiau tausojančiais gamtą pesticidais, kurie leidžiami naudoti sertifikuotose ekologiniuose ūkiuose. Deja, jie ne visada yra tokie veiksmingi, todėl purškimų skaičius turėtų būti dažnesnis.

INFEKCINIŲ VYNMEDŽIŲ LIGŲ IDENTIFIKAVIMAS, APRAŠYMAI IR REKOMENDUOJAMI APSAUGOS BŪDAI

Dažniausiai pasitaikančios Lietuvoje infekcinės vynmedžių ligos yra šios:

Grybinės ligos

  1. Netikroji miltligė
  2. Tikroji miltligė
  3. Pilkasis (Kekerinis) pūvinys

Bakterinė liga

  1. Bakterinis vėžys

NETIKROJI MILTLIGĖ

Sukelėjas: Plasmopara viticola Berl. & de Toni

Sinonimas: Peronospora viticola

Trumpas aprašymas ir reikšmingumas

Netikroji miltligė, kurios sukėlėjas Plasmopara viticola Berl. et de Toni – viena pavojingiausių grybinių vynmedžių ligų. Pirmą kartą ligą pastebėjo Schweinitz 1834 metais ant Vitis aestivalis vynmedžių rūšies augalų JAV pietvakariuose. Netrukus liga iš ten pasiekė ir Europos šalis, kur pridarė milžiniškus nuostolius, ypač Pranzūcijoje, ir vos nepakeitė senojo žemyno vynuogininkystės istorijos. Laimei laiku buvo atrasti kovos su šia pavojinga liga būdai.

Nors liga gali pulti tiek Europoje auginamas Vitis vinifera veisles, tiek Amerikietiškas Vitis genties rūšis, bet Vitis vinifera rūšies veislės yra daug jautresnės šiai ligai, nes ši liga sąlyginai neseniai pateko į Europą iš Amerikos žemyno, o dėl geografinės izoliacijos, skirtingai nuo Amerikietiškų rūšių neturi evoliucijos eigoje susiformavusių apsauginių mechanizmų.

Grybas Plasmopara viticola pažeidžia visas žaliąsias augalo dalis. Netikroji miltligė yra pagrindinė, dažniausiai pasitaikanti grybinė vynmedžių liga Lietuvoje, kuri ko gero pridaro daugiausiai žalos mūsų vynuogių augintojams. Liga išplitusi visame pasaulyje, ten kur vasaros metu yra vidutiniškai šilta, drėgna ir lietinga. Liga plinta vėju ir su lietaus purslais, todėl šiltnamyje su sandariu stogu, kur oro drėgmė reguliauojam vėdinimais, netikrosios miltligės sukelėjas paprastai vynmedžių nepuola ir dažniausiai galima apsieiti visai be cheminės apsaugos priemonių nuo šios ligos. Tačiau auginant vynmedžius lauke, ypač mažiau atsparias veisles, Lietuvoje būtina profilaktiškai naudoti augalų apsaugos priemones. Sausą vasarą (Hm… Ar tokią pas mus prisimenate? J) netikroji miltligė gali ir nepasirodyti. Tiesioginiai nuostoliai patiriami dėl žiedynų ar uogų pažeidimų. Netiesiogiai derliaus galima netekti dėl dalinos ar visiškos ankstyvo lapijos praradimo. Šis ankstyvas lapų praradimas labai susilpniną ir patį vynmedį, jis tinkamai negali pasiruošti žiemai, todėl neretai smarkiai ligos paveikti vynmedžiai ateinančios žiemos visai neištveria ar būna smarkiai pažeisti po žiemos šalčių.

Ligos ciklas

Netikroji miltligė plinta lietaus purslų ir vėjo pagalba. Užsikrečiama per oosporas, žiemojančias nukritusiuose lapuose, uogose, nukirptose šakose ir ant daugiametės medienos. Vidutinei dienos temperatūrai pakilus virš 10-11°C, lietingu oru oosporos sudygsta ir ant jų susiformuoja konidijos. Jei lyjant su vandens purslais ar vėjuotu oru jos patenka ant žaliųjų augalo dalių, jos sprosta išleisdamos 60 ar daugiau zoosporų, kurios per žioteles patenka į vidinius audinius. Tokiu būdu sukeliama pirminė infekcija.

Prasideda inkubacinis ligos periodas, grybas formuoja grybieną. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo oro temperatūros. Esant 13°C, jis tęsiasi 11 dienų, esant 18°C – šešias, o esant 24°C – tris – keturias dienas. Įvertinti šį laikotarpį labai svarbu, nes jo pabaigoje reiktų atlikti pirmą purškimą, kuris sustabdytų ligą.

Po kiek laiko pažeistų audinių paviršiuje susiformuoja konidijos, kurios patenka ant greta esančių žaliųjų augalo dalių. Tuo metu gerai matyti išoriniai ligos požymiai: viršutinėje lapo pusėje šviesiai žalios dėmės, o apatinėje lapo pusėje toje vietoje matyti balta, veltininė grybo grybienos apnaša. Iš ten vasarinės sporangės jau lengvai pernešamos net ir menkiausio vėjo pagalba ant šalia esančių lapų, šalia augančių vynmedžių. Tačiau sporangės greitai žūsta, jei orai yra sausi. Jei orai yra palankūs ligai plisti, t.y. orai vidutiniškai šilti ir ant vynmedžio audinių yra vandens (lietus, rasos lašai), iš sporangių susidaro didelis kiekis judrių zoosporų, kurios sukelia antrinę infekciją ir liga labai sparčiai plinta vynuogyne. Šis ciklas vasaros metu, priklausomai nuo orų gali kartotis iki 7-8 kartų, tokiu būdu liga, jei ji nesustabdoma ir yra palankios oro sąlygos, vynuogyne nuolat plečiasi. Rudenį ant senų pažeistų lapų ir kitų audinių formuojasi žiemojančios oosporos, kurios užbaigia metų ciklą.

Simptomai

Pirmieji ligos simptomai Lietuvoje dažniausiai pasirodo gegužės pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje.

Jaunų lapų viršutinė pusė

Simptomai ant lapų skiriasi priklauso nuo lapo amžiaus. Jaunų vynmedžių lapų viršutinėje pusėje, dažniausiai vasaros pradžioje, pasirodo gelsvos dėmės, kurios yra išplaukusios formos ir primena “aliejingas” dėmes. Šiltu ir drėgnu oru dėmės plečiasi.

Subrendę, anksčiau neužkrėsti, vynmedžių lapai yra mažai jautrūs naujai plintančiai netikrosios miligės infekcijai vasaros metu, tačiau reiktų nepamiršti, kad vynmedžių ūgliai nuolat auga ir visada yra jaunų lapelių.

Subrendusių lapų viršutinė pusė

Užkrėstiems lapams augant jų paviršiuje gelsvos dėmės gali būti kampuotesnės, nuo gelsvos iki rausvos spalvos, “įrėmintos” lapų gyslų.

Su laiku dėmės paruduoja, lapas tose vietose džiūva.

Esant palankiems ligai plisti orams (drėgna, lyja, šilta), stiprios infekcijos atveju, lapai gali visiškai išdžiūti ir nukristi.

Iš Amerikos kilusių rūšių ir tarprūšinių jų hibridų lapai

Jų dėmės mažesnės – maždaug 2-4 mm.

Apatinėje lapo pusėje pažeistose vietoje dažnai matyti balta, veltininė grybo grybienos apnaša.

„Amerikinių“ rūšių ir tarprūšinių hibridų ligos požymiai dažnai ryškiau pasireiškia tik apatinėje lapo pusėje.

Ūgliai ir ūsai:

Užkrėstų nesumedėję jauni ūgliai ir ūsai gali deformuotis, sustorėti. Ūglių viršūnėlės dažniausiai smarkiai susisuka. Ant ūglių ar ūsų paviršiaus pasirodo dažnai įdubusios pilkšvos vandeningos dėmės, vėliau pasidengia baltu apnašu, galiausiai jie paruduoja ir sudžiūva.

 Žiedynai yra taip pat jautrūs. Jei jie pažeisti anksti, taip pat pageltonuoja, vėliau tamsėja ir džiūva.

Nesunokusios uogos taip pat jautrios netikrąjai miltligei. Jos iš pradžių pasidengia pilku, vėliau, jei oras drėgnas ir balkšvu apnašu. Po kurio laiko pažeistos uogos, kurios yra maždaug žirnio dydžio ar mažesnės, įgauna tamsiai pilką spalvą, raukšlėjasi ir nukrinta.

Jei vasara pakankamai karšta, uogų užsikrėtimo galimybė mažesnė.

Nokstančios uogos

Vasaros pabaigoje, kai naktys atvėsta, jei tuo metu išplinta netikroji miltligė, gali būti antras periodas, kada pažeidžiamos uogos, kurios jau beveik pasiekusios savo normalų dydį. Tokiu metu užsikrėtusios uogos nesuminkštėja ir ant jų nesiformuoja apnašos, o vietoje to jos sustoja augti, jų paviršius pasidaro šiurkštesnis, jos įgyja matinę žalią spalvą, vėliau tamsiai rudą ar rusvai violetinę ir byra, palikdamos padžiūvusius sausus žiedsosčius, arba pavirsta į “mumijas”. – pajuoduoja ir sukietėja.

Visiškai sunokusios ar baigiančios nokti uogos nėra jautrios netikrąjai miltligei.

Palankios sąlygos ligos plitimui

Optimali ligai plisti temperatūra – 18 – 24°C, minimali – 12 – 13°C, o maksimali maždaug 30°C. Palankiausios oro sąlygos yra vidutiniškai šiltas oras ir didelė drėgmė (95-100%), lietus.

 

Stebėsena

Veislės:  Visos jautrios ir dalinai astaparios veislės

Kada: Nuo tikrojo lapo stadijos (fenologinė stadija 5-7), ypač lietingu oru, esant rūkui ar rasai ir oro temperatūrai pasiekus 11°C.

Kur: Atkreipkite ypatingą dėmesį į drėgnesnes vynuogyno vietas (sunkus molingas dirvožemis, tanki lapija, vėjų neprapučiama ar pavėsinga vieta.

Ką stebėti: Žiūrėkite ar nėra “aliejingų” gelsvų dėmių ant jaunų vynmedžių lapų, stebėkite ar nėra nenormaliai stipriai susisukusių ir pabalusių vynmedžių ūglių viršunėlių.

Jei abejojate ar ant lapo netikrosios miltligės požymiai, tuomet lapą įdėkite kartu su drėgnu vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu į plastikinį maišelį, ušriškite ir palaikykite per naktį – jei tai netikroji miltligė turėtumėte ryte pamatyti lapo apačioje balkšvas grybienos apnašas.

Veislių jautrumas

Tarp vynuogių rūšių ir veislių yra labai dideli jautrumo netikrąjai miltligei skirtumai. Visos V. vinifera (tikrojo vynmedžio) rūšies veislės yra jautrios šiai ligai. Dauguma amerikietiškų Vitis genties rūšių šiai ligai yra labai atsparios ar mažai jautrios. Kai kurie amurietiški vynmedžiai kartais taip pat turi astparumą šiai ligai. Tarprūšinių hibridų (juos daugiausiai ir auginame Lietuvoje) atsparumas yra skirtingas, priklauso nuo konkrečios veislės. Atsparių netikrąjai miltligei veislių ir rūšių užkrėstos ląstelės greitai žūsta ir neleidžia grybui išplisti. Be genetinių veislės savybių labai svarbios ir aplinkos sąlygos, vynmedžio amžius ir formavimo būdas.

Prevencija ir kontrolė

Pirmą kartą būdas sustabdyti netikrąją miltligę buvo atsitiktinai atrastas 1882 metais, kai Pierre-Marie-Alexis Millardet nupurškė pakelėje augančius vynmedžius varios sulfato ir kalkių tirpalų, tam, kad praeiviai nevalgytų uogų, purškimo žymės ir kvapas turėjo juos nuo to atbaidyti. Vėliau jis pastebėjo, kad taip nupurkšti vynmedžiai nerodo netikrosios miltligės simptomų, nors likęs vynuogynas buvo apsirgęs. Vėliau šis mišinys buvo pavadintas Bordo (Bordeaux) mišiniu ir tapo labai plačiai naudojamas visame pasaulyje.

Vario pagrindo fungicidai ir dabar yra dažnai naudojami kovai su netikrąja miltlige vynuogynuose. Šiuo metu naudojamas 3-4% Bordo mišinys anksti pavasarį, prieš pat sprogstant pumpurams,  jei praėjusiais metais buvo smarkus infekcijos protrūkis ir 1% tirpalas sezono metu.  Naujesni fungicidai vario pagrindu (pvz., kurių veiklioji medžiaga yra vario oksichloridas) yra veiksmingesni už klasikinį Bordo mišinį ir be to naudojant juos yra mažesnė lapų nudeginimo riziką. Yra sukurti ir naujesni sintetiniai fungicidai kovai su šia liga.

Prevencinimės priemonės

  1. Pasirinkite pagal tai kiek žadate skirti laiko ir resursų priežiūrai atitinkamo atsparumo veisles.
  2. Viskas, kas sumažina drėgmę vynuogyne (drenažas, piktžolių naikinimas, mulčas, eilių orientacija sutampanti su vėju kryptimi, vynmedžių formavimas ir tinkamas atstumų tarp vynmedžių parinkimas) sumažins netikrosios miltligės atsiradimo riziką ar jos smarkų išplitimą. Vynmedis turi būti maksimaliai apšviestas saulės ir gerai vėdintis.
  3. Tvarkingai ir laiku parišinėkite vynmedžių ūglius.
  4. Nugnybkite jaunas vynmedžių viršūnelės, kai ūgliai bus reikiamo ilgio, taip pat genėkite posūnius. Liga puola tik jaunus vynmedžių lapus.
  5. Kasmet genėkite vynmedžius, palikdami sveikus stiprius metūglius. Nugenėtų vynmedžių dalių ir nukritusių lapų sudeginimas/ar kitos sunaikinimas rudenį sumažina peržiemojusių oosporų kiekį ir ligos atsinaujinimo kitais metais tikimybę.
  6. Neleiskite piktžolėms augti šalia vynmedžių, kad nesikauptų drėgmė ir netrukdytų oro cirkuliacijai. Apsvarstykite mulčiavimo galimybę.
  7. Neperlaistykite vynmedžių šiltnamiuose.

Cheminė kontrolė (fungicidų purškimas)

Fungicidai prieš netikrąją miltligę gali būti skirstomi į prevencinius ir gydomuosius.

Prevencinius fungicidus reikia purkšti dar prieš pasirodant ligos simptomams. Purškimai neapsaugo naujai išaugusių žalių vynmedžio dalių, todėl po kiek laiko juos reiktų kartoti. Nenaudokite to paties fungicido daugiau kaip du kartus per sezoną, kad neišsivystytų grybo atsparumas fungicidui.

  • Jei liga buvo vynuogyne įsismarkavusi praėjusiais metais, būtina nupurkšti profilaktiškai 3-4% Bordo mišiniu pavasarį (balandžio pabaigoje), prieš pat sprogstant pumpurams.
  •  Antras purškimas galimas, jei gegužės mėnesį palijo, paros vidutinė oro temperatūra jau viršijo 11°C. Purkšti reiktų praėjus maždaug 4-11 dienų po lietaus, jei pastebėsite pirmuosius netikrosios miltligės simptomus.
  • Pagrindiniai du “privalomi” purškimai prieš netikrąją miltilgę yra šie:
  • a) Prieš žydėjimą, kai ūgliai yra 30-45 cm ilgio ir matosi besiformuojantys žiedynai.
  •  b) Iš karto po žydėjimo. Purškimas po žydėjimo pats svarbiausias, nes apsaugo ne tik lapus, bet ir būsimą derlių.
  • Labai jautrias netikrąjai miltligei veisles gali tekti nupurkšti ir po šių pagrindinių purškimų, kartojant purškimus kas 10 dienų, jei vasara yra drėgna ir lietinga ir yra ligos simptomų. Sezono pabaigoję dažniausiai naudojamas 1% Bordo mišinys.

Kovai su netikrąja miltligę gali būti naudojami šie Lietuvoje registruoti fungicidai:

  1. Bordo mišinys (vario sulfatas, gesintos kalkės, vanduo 1:1:100, jei ruošiamas 1% tirpalas);
  2. Previcur 607 SL ir Previcur ENERGY 840 SL;
  3. Champion 50 WP;
  4. Veiksmingi gali būti ir fungicidai, skirti bulvių apsaugai nuo maro – Revus 250 SC, Revus Top, Ridomil Gold, Dithane NT. Dauguma jų labai toksiški ir skirti naudoti profesionalams;
  5. Pakankamai efektyvios alternatyvos vario preparatams ekologiniam ūkininkavimui kol kas nėra.

 

 

TIKROJI MILTLIGĖ

Trumpas aprašymas ir reikšmė

Kartu su netikrąja miltlige ši grybinė liga atneša daugiausiai nuostolių vynuogių augintojams. Liga apie 1845 metus iš Šiaurės Amerikos pateko pirma į Angliją, o iš ten apie 1850-1855 metus išplito ir didžiojoje dalyje žemyninės Europos. Tikroji miltligė sukėlė milžiniškus nuostolius Prancūzijos vynuogininkystės ir vyndarystės pramonėje apie 1852-1854 metus, o ją sustabdyti padėjo atradimas, kad siera yra efektyvi priemonė kovoti su jos sukelėju.

Ligos sukelėjui yra jautrios visos žaliosios vynmedžio dalys, įskaitant neprinokusias uogas. Stipri lapų infekcija gali juos deformuoti, jie džiūna ir nukrenta anksčiau laiko. Užkrėstos uogos pasidengia nemalonaus kvapo apnašomis, gali skilinėti, neprinokti ir užsikrėsti antrinėmis infekcijomis.

Teigiama, kad paplitimo riba – aktyvių temperatūrų sumos, lygios 2300°C, izolinija, bet 2010 metais, kai vasara buvo karšta, liga pasirodė net ir Estijoje.

Sukelėjas

Vynmedinis miltgrybis (Uncinula necator (Schweinitz) Burill, konidijų stadijos – Oidium tuckeri Berk).

Ligos ciklas

Grybai, Erysiphe necator (Schw.) Burr., kurie sukelia tikrąją miltligę, peržiemoja kaip maži juodi vaisiakūniai (kleistoteciai)  vynmedžių žievės ar pumpurų plyšiuose. Iš peržiemojusių vaisiakūnių sporos (askosporos) išleidžiamos po lietaus, kai temperatūra perkopia +10 ºC. Dauguma aukšliasporių išsilaisvina per 4 – 8 valandas. Šios sporos paplinta nešamos vėjo ir sukelia pirminę infekciją. Pirminės infekcijos pažeistose vietose susiformuoja kitas sporų tipas – konidijos, kurios per 6-8 dienas padengia pažeistas vietas balkšvomis, miltus primenančiomis, apnašomis. Jos tarnauja antrinės infekcijos šaltiniu ir sezono metu liga plinta vynuogyne eksponentine progresija. Infekcija gali pasirodyti esant +15 – +32 ºC temperatūrai, bet ideali temperatūra vystytis šiam grybui yra +20 – +25 ºC. 34°C temperatūroje konidijos nebesivysto, o 37°C – žūna. 40- 100 % atmosferos drėgmė yra tinkama konidijoms augti ir plisti, didelis oro drėgnumas paspartina konidijų augimą ir plitimą. Tačiau, kaip bebūtų keista, lietus neigiamai įtakoja sporų gamybą (netikrosios miltligės ir daugumos kitų grybinių ligų atveju yra atvirkščiai). Vaisiakūniai susiformuoja rudenį ir plaunant lietui dalis jų „įstringa“ kamieno žievės ar pumpurų plyšiuose, kur jie lieka iki kito pavasario.

Simptomai

Miltgrybis padengia viršutinę ir apatinę lapų puses, ūglius, uogas balta voratinkliška, vėliau dingstančia grybiena. Ji lapus pažeidžia ištisai arba dėmėmis. Ligos apimti lapai garbanojasi, nustoja augę, vysta ir krinta. Ant ūglių, po grybienos sluoksniu, matyti rudos, netaisyklingos formos, neišnykstančios ir ūgliui sumedėjus dėmės. Pažeisti žiedynai, kekės ir ūglių galiukai atrodo lyg apibarstyti miltais ar pelenais.

Jei pernai vynmedžiai sirgo, tai tikrosios miltligės sukelėjai peržiemoja pumpuruose ir medienos žievės plyšiuose.

Peržiemoję vynmedžių pumpuruose sukelėjai gali pažeisti ūglius gana anksti – jie deformuojasi, lėčiau vystosi, lapai raukšlėjasi. Panšūs požymiai gali būti ir kai jaunus ūglius užpuola erkutės. Jei ūglio stiebas papilkėjęs – tai greičiausiai tikroji miltligė.

Jauni vynmedžių lapai pirmiausiai raukšlėjasi, jų kraštai riečiasi aukštyn.

Ankstyvame infekcijos etape galima pastebėti gelsvai-žalsvų dėmelių ant viršutinės lapų pusės.

Vėliau ant lapų viršutinio paviršiaus pasirodo tipiški tikrosios miltligės simptomai – balkšvos dėmės, kurios primena pabarstytus miltus. Ypač jos gerai matomos žiūrint į lapą kampu prieš šviesą

 

Sezono pabaigoje pažeistos lapų vietos papilkėja ir galiausiai pajuoduoja.

 

Tikroji miltligė pažeidžia ir jaunas uogas. Iš pradžių uogos pasidengia baltų apnašų “pūkeliu”.

Uogoms ši liga ypač pavojinga, nes vėliau tokios uogos skyla, džiūna ar dėl nemalonaus kvapo netinka vartojimui.

 

Tikrosios miltligės simptomai ant ūglio.

Palankios plitimui sąlygos

Ligos plitimui palankiausia temperatūra 20 – 25°C, nors infekcija gali sklisti ir 15 – 32°C temperatūroje. 34°C temperatūroje konidijos nebesivysto, o 37°C – žūna. 40 – 100 % atmosferos drėgmė yra tinkama konidijoms augti ir plisti, nors lietus, rasa trukdo konidijų išlikimui. Tuo tikroji miltligė skiriasi nuo netikrosios, kurios plitimui reikalingas lietus ar rasa.

Kontrolės ir prevencinės priemonės

Prevencinės priemonės visos tos pačios, kaip ir netikrosios miltligės atveju (žiūr. aukščiau). Viskas kas sumažina drėgmę vynuogyne, užtikrina gerą apšviestumą ir oro cirkuliacija lapijoje, saugo nuo tikrosios miltligės protrūkių. Kai kurie augintojai dalinai ar visiškai nukarpo lapus, kurie dengia nokti pradedančias kekes, ūglių apačioje, taip pagerindami vėdinimasi ir džiuvimą po lietaus.

Tačiau, dauguma atveju, nors ir ne kasmet, be profilaktinių purškimų fungicidais apsisaugoti nuo tikrosios miltligės vargu ar pavyks.

Jautresnes tikrąjai miltligei veisles pirmą kartą reikia purkšti jau ūgliams paaugus iki 10-15 cm. Taip pat patartina šiuo laiku purkšti, jei pernai vynuogyne buvo stipri tikrosios miltligės infekcija.

Antras purškimas, kuris yra svarbiausias ir galima sakyti “privalomas” visoms veislėms, turi būti atliekamas prieš pat vynmedžių žydėjimą, t.y. birželio pirmoje pusėje.

Jautresnes veisles būtina nupurkšti ir trečią kartą, praėjus 2-4 svaitėms po žydėjimo. Vėliau, kai uogos užauga didesnės nei žirnio dydžio, tampa atsparios tikrosios miltligės sukelėjams. Nors tikroji miltligė sezono pabaigoje gali dar pasirodyti ant lapų (ypač jaunų), ji didesnės žalos jau nepadaro, tad ją užteks pristabdyti nupurškus švelnesnėmis priemonėmis – pvz. 1% sodos ar pieno tirpalu, aliejaus emulsija ar augaliniais ekstraktais, skirtais kovai su tikrąja miltlige. Šių priemonių gali užtekti tikrosios miltligės kontrolei ir viso sezono metu, jei vynmedžių veislės gana atsparios šiai ligai, vasara nėra ypatingai karšta ir sasua, vynmedžiai pernai nesirgo.

Lietuvoje registruoti fungicidai ir kitos priemonės:

  1. Fungicidas Topas 100 EC. Sisteminis – tinka ir profilaktiniams purškimams.
  2. Siera (leidžiama ir ekologiniuose ūkiuose) a) Smulkiai malta siera. Naudojama augalams apibarstyti (15–30 kg/ha). Garuodama siera kartu apsaugo ir nuo erkių. b) Koloidinė siera ir drėkstantieji milteliai purškimui. Ruošiami 0,2–1 proc. koloidinės sieros skiediniai. c) Kalkių ir sieros nuoviras (ISO, Kalifornijos skystis). Kalkių ir sieros nuoviras dažniausiai gaminamas namuose iš 2 svorio dalių sieros, 1 dalies negesintų kalkių ir 17 dalių vandens.
  3. Kalcinuota arba valgomoji soda. Purškiant 0,5% tirpalu tikroji miltligė pristabdoma, bet veikia tik kaip kontaktinis fungicidas, taigi profilaktiškai nepadeda. Kadangi valgomoji soda nėra kenksminga, galima purkšti sezono pabaigoje, kai jau uogos baigia sunokti.

 

KEKERINIS (PILKASIS) PUVINYS

Sukelėjas: Botrytis cienerea Fr., (aukšlių stadijoje Sclerotinia Fuckeliana

(D. B.) Fuck.).

Simptomai

Žiedų butonai, kartais ir žiedai pūva, apsitraukia puria pilka veja, sudaryta iš konidijakočių; ant uogų atsiranda rudos, minkštos puvinio dėmės, kurios greitai plinta, apimdamos visą uogą. Puvinio paviršius greit apsitraukia pilka, tankia, puria dulkinga veja.

 

 

Ligos ciklas

Sukėlėjas peržiemoja vynuogių mumijose ar kitose organinėse atliekose. Be vynuogių pilkasis puvinys pūdo ir beveik visas kitas uogas (dažniausiai: braškes, avietes, serbentus, agrastus, žemuoges), daržoves bei dekoratyvinius augalus. Kadangi šis grybas turi platų šeimininkų ratą, jis visada gali būti randamas ir vynuogyne. Pavasarį grybas išauga iš skleročių ir visą vegetacijos sezoną produkuoja konidijas. Vėjo pernešamos konidijos užkrečia jaunus žiedynus. Grybas naudojasi žuvusiais audiniais kaip maisto baze ir toliau plinta. Patekusio į uogas grybo plėtotė sustoja, jei nėra pakankamo cukraus kiekio Kekės ar jų dalys, kurios neužsikrėtė žydėjimo metu, gali užsikrėsti vėliau, jei pažeista jų odelė, esant drėgnam, šiltam orui. Esant 13 – 24°C, infekcija vyksta 12 – 24 valandas, 4°C – 60 – 72. Be uogų, pažeidžia žiedus, butonus, lapkočius, vaiskočius, uogų užuomazgas, lapus.

Uogas užkrečia žydėjimo metu. Tačiau jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sausa ir karšta), tai iš apkrėstų žiedų gali užaugti sveikos uogos. Ant grybų užpultų nokstančių uogų atsiranda rudos, suminkštėjusios dėmės, kurios greitai plečiasi, apima visą uogą ir supūdo ją šlapiuoju puviniu. Vėliau uogų paviršių aptraukia puri pilka veja – pelėsis, sudarytas iš grybienos ir konidijų. Vos palietus, konidijos ima dulkėti. Taip apkrečia sveikas uogas. Grybas žiemoja ant mumijomis virtusių pernykščių uogų, taip pat ant kitų pernykščių augalų dalių. Gali peržiemoti ir dirvoje. Uogos puviniu užsikrečia nuo nužydėjusių žiedlapių, taurėlapių. Vėliau pūvančios uogos užkrečia sveikąsias. Pažeistų braškių skaičius tiesiogiai priklauso nuo kritulių kiekio uogų brendimo metu.

Palankios plitimui sąlygos

Dažnai puvinys pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Kekerinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Infekcija gali atsirasti plačiame temperatūros ruože – tarp 1 ir 30 °C. Tačiau optimalios sąlygos grybo vystymuisi yra 15–20 °C ir apie 90% oro drėgnumas.

Kontrolės ir prevencinės priemonės

Nesodinti vynmedžių žemose, užmirkstančiose vietose. Efektyvios priemonės yra vynuogyno mulčiavimas, tinkamas genėjimas ir savalaikis ūglių parišimas. Kai kurie augintojai dalinai ar visiškai nukarpo lapus, kurie dengia nokti pradedančias kekes, ūglių apačioje, taip pagerindami vėdinimasi ir džiuvimą po lietaus. Taip pat reikia laiku išravėti piktžoles, nepertręšti azoto trąšomis. Fungicidai nuo pilkojo puvinio naudojami vynuogių žydėjimo metu 1-2 kartus.

Kekerinis pūvinys dažniausiai puola vynmedžių veisles, kurių kekės yra tankios. Todėl, jei vieta yra palanki šiai ligai plisti, rekomenduojame rinktis veisles su retesnėmis kekėmis.

Lietuvoje registruoti fungicidai

  1. Switch (registruotas braškėms, avietėms)
  2. Signum (registruotas braškėms)
  3. Effector (kontaktinis)
  4. Citrusinių vaisių kauliukų ar mimozos ekstraktas taip pat šiek tiek padeda kovoti su pilkuoju pūviniu, tačiau purkšti reikia daug dažniau, nei naudojant sintetinius fungicidus.
  5. Kalcinuota arba valgomoji soda. Purškiant 0,5% tirpalu, kekerinis pūvinys, kaip ir  tikroji miltligė, pristabdomas, bet soda veikia tik kaip kontaktinis fungicidas, taigi profilaktiškai nepadeda. Kadangi valgomoji soda nėra kenksminga, galima purkšti sezono pabaigoje, kai jau uogos baigia sunokti.

 

RETESNĖS GRYBINĖS LIGOS

ANTRAKNOZĖ

Antraknozę sukelia grybas Elsinoe ampelina. Liga kilusi iš Europos, todėl amerikietiškos veislės ir hibridai, turintys daugiau jų genų yra jautresni. Liga labiau plinta lietingais ir šiltais metais.

Antraknozė ant lapų pasireiškia rausvai pilku centru ir iškiliais rudais kraštais, iškrintančiomis dėmėmis. Jose labai smulkūs balzganų taškelių išvaizdos acervuliai (MINKEVIČIUS ir kt., 1970). Pažeidžia ir žalius ūglius.

O ant uogų – dėmės apskritos, nešvariai baltos, įdubusios ir su labai smulkiais, balzganų taškelių išvaizdos.

 

Kontrolės ir prevencinės priemonės tokios pat, kaip ir netikrosios miltligės atveju. Fungicidai vario pagrindu, tame tarpe Bordo skystis, yra pakankamai efektyvūs.

VYNMEDŽIŲ FOMOZĖ (Phomopsis viticola)

Phomopsis viticola (Sacc.) Saccardo antrasis „negyvų šakų“ ligos sukėlėjas. Dėmės ar kitokie ūglių pažeidimai – dažniausiai pasireiškiantys šios ligos požymiai. Mažos, juodos dėmės ūglio pamatinėje dalyje yra pirmasis ligos požymis. Dėmės dažniausiai stebimos pirmuose 4 – 6 tarpubambliuose. Dėmės gali virsti pailgais, elipsiškais, juodais ūglio, apsitraukusiais plutele ploteliais, kurie palankiose ligai plisti sąlygose susilieja. Ant pažeistų lapų pirmiausiai išryškėja nedidelės šviesiai žalios, žvaigždiškos dėmės. Vėliau jos pajuoduoja, šviesūs lieka tik dėmės apvadai. Jei dėmių daug, lapas žūsta. Paprastai pažeidžiami tik pirmieji ūglio lapai (ELLIS, 2000; PEARSON, 1984).

Ligos sukėlėjas žiemoja pažeistose šakelių vietose. Pavasarį, esant šiltam ir lietingam orui, piknidiosporos apkrečia jaunus lapus ir stiebus. Stiebai neretai pažeidžiami nuo pumpurų sprogimo iki jie pasiekia 15 – 20 cm. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 3 – 4 savaičių. Karštą vasarą grybas gali būti neaktyvus, nes jam palankūs tik vėsūs ir drėgni orai, kurių metu pažeidimai didėja ir susiformuoja piknidės, kurios plinta ir kitą sezoną.

 

Nuorodos į naudingą informaciją:

Bendra informacija apie vynmedžių ligas ir augalų apsaugą

http://www.botanikos-sodas.vu.lt/docs/disertacija1.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=232115&Condition2=

http://www.syngentacropprotection.com/prodrender/imagehandler.ashx?imid=8534ba41-bf17-4214-a3ec-94eecf252d17&fty=0&et=8

https://www.rhs.org.uk/advice/profile?PID=569

https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_grape_diseases

http://www.agr.gc.ca/resources/prod/doc/sci/pub/pdf/id_guide_major_diseases_grapes_e.pdf

http://articles.extension.org/pages/31527/grape-disease-management-overview

http://migarden.msu.edu/uploads/files/e2698.pdf

https://pubs.ext.vt.edu/456/456-017/Section-3_Grapes-1.pdf

http://grapes.msu.edu/integrated_pest_management/pest_management_influences_on_natural_enemies

http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=465&z=85

http://agsci.psu.edu/research/ag-experiment-station/erie/research/plant-pathology/organic-grape-disease-management-trials/DiseaseMgmtGuidelines07.pdf

http://www.uky.edu/hort/sites/www.uky.edu.hort/files/documents/diseaseID.pdf

http://www.uky.edu/hort/sites/www.uky.edu.hort/files/pages-attachments/fungicide.pdf

 

Grybinės vynmedžių ligos

Pilkasis pūvinys

http://vinograd.info/spravka/slovar/seraya-gnil.html

http://vinograd.info/stati/stati/alternativnye-sredstva-borby-s-seroy-gnilyu-na-stolovom-vinograde.html

http://grapes.msu.edu/uploads/files/Diseases_PDFs/BotrytisBunchRot.pdf

http://articles.extension.org/pages/31145/botrytis-bunch-rot-gray-mold-of-grapes

https://en.wikipedia.org/wiki/Botrytis_cinerea

http://www2.gov.bc.ca/gov/content/industry/agriculture-seafood/animals-and-crops/plant-health/insects-and-plant-diseases/grapes/botrytis-bunch-rot-of-grape

http://www.ipm.ucdavis.edu/PMG/r302100111.html

 

Netikroji miltligė

http://vinograd.info/spravka/slovar/mildyu.html

http://vinograd.info/izdanie/gazeta-dachnik/sposoby-borby-s-mildyu-i-seroi-gnilyu-v-organicheskom-vinogradarstve.html

https://en.wikipedia.org/wiki/Downy_mildew

http://nysipm.cornell.edu/factsheets/grapes/diseases/downy_mildew.pdf

http://grapes.msu.edu/uploads/files/Diseases_PDFs/DownyMildew.pdf

http://articles.extension.org/pages/31526/downy-mildew-of-grapes

http://www.ipm.ucdavis.edu/PMG/r302101111.html

http://ipm.illinois.edu/diseases/rpds/705.pdf

http://northerngrapesproject.org/wp-content/uploads/2015/11/NG-News-Vol4-I4-Nov-2015.pdf

 

Tikroji miltligė

http://vinograd.info/spravka/slovar/oidiym.html

http://vinograd.info/izdanie/gazeta-dachnik/oidiym.html

http://grapes.msu.edu/uploads/files/Diseases_PDFs/PowderyMildew.pdf

http://articles.extension.org/pages/31529/powdery-mildew-of-grapes

http://articles.extension.org/pages/70516/powdery-mildew:-how-important-is-overwintering-inoculum

https://en.wikipedia.org/wiki/Powdery_mildew

http://www2.gov.bc.ca/assets/gov/farming-natural-resources-and-industry/agriculture-and-seafood/animal-and-crops/plant-health/grape_powdery_mildew.pdf

http://www.nysipm.cornell.edu/factsheets/grapes/diseases/grape_pm.pdf

http://ohioline.osu.edu/hyg-fact/3000/pdf/HYG_3018_08.pdf

http://www.ipm.ucdavis.edu/PMG/r302100311.html

 

Antraknozė

http://grapes.msu.edu/uploads/files/Diseases_PDFs/Anthracnose.pdf

http://articles.extension.org/pages/31136/anthracnose-on-grapes

http://vinograd.info/spravka/slovar/antraknoz-vinograda.html

 

Phomopsis viticola

http://www.arec.vaes.vt.edu/alson-h-smith/grapes/pathology/extension/factsheets/phomopsis-cane.pdf

 

 

 

Comments are closed.