VYNMEDŽIAI IR ŽIEMOS ŠALČIAI   I. ĮŽANGA Medžių ir krūmų ramybės periodo metu, įvairių temperatūros kitimų sukeltų veiksnių padariniai per laikotarpį nuo sumedėjusio augalo vegetacijos pabaigos iki pumpurų brinkimo vadinami žiemos pakenkimais (Navys, 2008). Augalų atsparumas žiemai, tai atsparumas ne tik šalčiui, bet visam kompleksui ne vegetacijos laikotarpiu nepalankiai veikiančių ekologinių faktorių (Baronienė, 2000). Žiemojantiems augalams gali pakenkti stiprūs šalčiai, polaidţio vandenys, pūgos, lijundra, ledo plutelė, išdžiūvimas, išpustymas (Ščemeliovas, 1977). Labai pavojinga augalams staigus temperatūros pažemėjimas iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai. Geriau žiemos šalčius pakelia tam pasiruošę augalai. Po nepalankios vasaros augalai žiemoja blogiau, nes dėl sausrų ar šalto lietingo oro sutrinka vegetacijos ritmas. Užsitęsus šiltam rudeniui, augalai ţiemai nepasiruošia, o žiemos metu saulėtomis dienomis sušilus orui, audiniai pradeda intensyviau transpiruoti (Navasaitis, 2004; Žeimavičius, 2007). Žiemos šalčiai vynmedžiams, kaip ir kitiems sodo augalams gali labai pakenkti. Įvairių augalų nušalimo taškas (temperatūros minimumas) yra labai skirtingas. Tačiau ir audinių užšalimas.
Plačiau