About: Andrius Diliautas

Recent Posts by Andrius Diliautas

VYNMEDŽIŲ VEISLĖS PAGAL VYNŲ STILIUS IR PANAŠUMĄ Į KLASIKINES TARPTAUTINES VEISLES

  Vyno skonį ir aromatus įtakoja ne vien vynuogių veislė, bet ir klimatas, mikroklimatas, dirvožemis, vynuogyno amžius, vynmedžių auginimo būdas, derliaus skynimo laikas, sulčių spaudimo būdas, vyndarystės metodas, fermentacijos temperatūra, mielių štamai ir dar daugelis kitų dalykų. Tačiau, remiantis Tomo Stevensono “Vyno enciklopedija” ir kitais vyno žinovais, didžiausią įtaką vyno skoniui vis dėlto turi vynuogių veislė. Kad Jums būtų lengviau susiorientuoti mūsų vyninių veislių pasiūloje, pamėginome jas suklasifikuoti pagal jų panašumą į žinomas tarptautines vynuogių veisles ir pagrindinius vynų stilius.   RAUDONIEJI VYNAI          1.  Svarūs ir taniniški Cabernet Sauvignon  tipo vynai ​ Saldumas   Rūgštumas   Taninai   Vaisiškumas   Svarumas   Būdingi vaisių/uogų aromatai Juodųjų serbentų, gervuogių, tamsių vyšnių ar slyvų Kiti būdingi aromatai Tabakas, saldymedis, juodieji pipirai,  kava, šokoladas, juodos alyvuogės, paprika, žoliški   Tokio tipo vynui gaminti Lietuvoje auginti tinkamos veislės: Žiemai dengiamos veislės: Cabernet Cortis   2. Vaisiški, vidutinio svarumo Merlot,  Syrah (Shiraz) ar Zweigelt tipo vynai   Saldumas.
Plačiau

Grybinės vynmedžių ligos

VYNMEDŽIŲ GRYBINĖS LIGOS IR APSAUGA NUO JŲ INFEKCINĖS VYNMEDŽIŲ LIGOS IR PAGRINDINIAI APSAUGOS PRINCIPAI Vynmedžių ligos yra vienas iš pagrindinių ribojančių faktorių, kuris trukdo sulaukti gero derliaus. Vynmedžių ligas gali sukelti grybai, bakterijos, mikoplazmos, virusai, virodai ir šaknų parazitiniai nematodai. Lietuvoje vynuogių augintojai dažniausiai susiduria su grybinėmis vynmedžių ligomis, o virusinės ligos ir nematodai Lietuvoje arba pasitaiko labai retai, arba tiesiog nėra pastebimi ir identifikuojami. Ne vien purškimas augalų apsaugos priemonėmis apsaugo nuo ligų, nors be jo dažniausiai neįmanoma apsieiti. Tinkamai parinkta vynuogyno vieta, atsparių ligoms veislių pasinkimas, klimatinėms sąlygoms pritaikyta vynmedžių formavimo sistema, gera vynuogyno priežiūra ir aišku žinios apie ligų sukelėjus ir orų ir vynuogyno būklės stebėjimas, leis Jums purškimus atlikti tinkamu metu, todėl sumažinsite ligų riziką ir sulauksite gausaus derliaus minimaliai naudodami chemines ir kitas augalų apsaugos priemones. Vietos pasirinkimas.  Pasirinkite tinkamiausią vynmedžiams vietą, ar pagerinkite turimą. Geroje augimvietėje vynmedžiai bus stipresni ir atsparesni ligų sukelėjams. Veislių.
Plačiau

VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS IR FORMAVIMAS

VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS IR FORMAVIMAS   I Skyrius. ĮVADAS Vynmedis – tai liana, kuriai reikia kokios nors atramos, kad pakiltų nuo žemės. Laukinėje gamtoje vynuogės savo ūseliais augančiais iš ūglių kabinasi už kitos augmenijos ir taip kyla aukštyn nuo žemės. . . . . . . . . . . . Intensyvioje žemdirbystėje natūralių atramų nėra, todėl būtina įrengti atramas – kuolus, stulpus ir tarp jų įtempti vielas ar panašiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . Siekiant gausesnio ir kokybiškesnio derliaus, vynmedžius būtina tinkamai genėti. Vynuogių ar vyno skonį labiausiai lemia vynuogių veislė, tačiau didelę įtaką kokybei turi ir vynmedžių auginimo būdas. Vynmedis, tai vienas iš seniausiai sukultūrintų augalų, todėl per tūkstantinę vynmedžių auginimo istoriją, žmonija išmoko formuoti ir genėti vynmedžius taip, kad šie užaugintų gausų bei kokybišką derlių, taip pat kad būtų išgautas priimtinas estetinis vaizdas. Dar senovės egiptiečiai.
Plačiau

VYNMEDŽIAI IR ŽIEMOS ŠALČIAI

VYNMEDŽIAI IR ŽIEMOS ŠALČIAI   I. ĮŽANGA Medžių ir krūmų ramybės periodo metu, įvairių temperatūros kitimų sukeltų veiksnių padariniai per laikotarpį nuo sumedėjusio augalo vegetacijos pabaigos iki pumpurų brinkimo vadinami žiemos pakenkimais (Navys, 2008). Augalų atsparumas žiemai, tai atsparumas ne tik šalčiui, bet visam kompleksui ne vegetacijos laikotarpiu nepalankiai veikiančių ekologinių faktorių (Baronienė, 2000). Žiemojantiems augalams gali pakenkti stiprūs šalčiai, polaidţio vandenys, pūgos, lijundra, ledo plutelė, išdžiūvimas, išpustymas (Ščemeliovas, 1977). Labai pavojinga augalams staigus temperatūros pažemėjimas iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai. Geriau žiemos šalčius pakelia tam pasiruošę augalai. Po nepalankios vasaros augalai žiemoja blogiau, nes dėl sausrų ar šalto lietingo oro sutrinka vegetacijos ritmas. Užsitęsus šiltam rudeniui, augalai ţiemai nepasiruošia, o žiemos metu saulėtomis dienomis sušilus orui, audiniai pradeda intensyviau transpiruoti (Navasaitis, 2004; Žeimavičius, 2007). Žiemos šalčiai vynmedžiams, kaip ir kitiems sodo augalams gali labai pakenkti. Įvairių augalų nušalimo taškas (temperatūros minimumas) yra labai skirtingas. Tačiau ir audinių užšalimas.
Plačiau

VYNMEDŽIŲ SODINIMAS IR PRIEŽIŪRA PIRMAISIAIS METAIS

Sodinukų laikymas prieš sodinimą Tokie profesionalūs (vienus metus auginti lauke, parduodami plikomis šaknimis) vynmedžių sodinukai žiemos metu buvo laikomi specialiuose šaldomose patalpose, kontroliuojamos oro drėgmės ir temperatūros sąlygose, jų pumpurai padengti specialiu vašku, todėl buvo apsaugoti nuo išdžiūvimo ir priešlaikinio pumpurų prabudimo. Nerekomenduojame sodinukų laikyti nepasodintų ilgesnį laiką, nes jie gali išdžiūti ir neprigyti.  Jei yra būtinybė sodinukus laikinai (iki savaitės) sandėliuoti iki pasodinimo, prašome juos laikyti 2 – 10 °C temperatūroje (pvz. rūsyje, šaldytuve, garaže ar neapšviestame balkone). Reikia taip pat užtikrinti atitinkamą drėgmę, drėkinant sodinukus, o ypač šaknis vandeniu (purkštuvu). Sodinukus taip pat galima laikinai prikasti pavėsyje drėgnomis durpėmis, žemėmis ar smėliu ir laistyti, kad neperdžiūtų Sodinimo laikas Geriausias vynmedžių sodinukų sodinimo laikas mūsų klimato sąlygose yra paskutinė balandžio savaitė – gegužės pirma pusė. Dažniausiai tai būna balandžio – gegužės mėnesių sandūra. Tikslų laiką apsprendžia dirvožemio tipas ir temperatūra (7 – 10 °C), orai ir t.t. Sodinukų paruošimas.
Plačiau

Recent Comments by Andrius Diliautas

    No comments by Andrius Diliautas yet.